JAV Kongreso vyriausieji įstatymų leidėjai daugiau nei metus tyrė keturis technologijų gigantus, norėdami nustatyti, ar įmonės piktnaudžiavo savo galia ir dominavimu. Liepos 29 d. virtualus iškvietimas apklausai pažymėjo šio tiriamojo proceso kulminaciją ir tapo didžiausiu tokio pobūdžio klausymu per pastaruosius 20 metų.
JAV Kongreso vyriausieji įstatymų leidėjai daugiau nei metus tyrė keturis technologijų gigantus, norėdami nustatyti, ar įmonės piktnaudžiavo savo galia ir dominavimu. Liepos 29 d. virtualus iškvietimas apklausai pažymėjo šio tiriamojo proceso kulminaciją ir tapo didžiausiu tokio pobūdžio klausymu per pastaruosius 20 metų. Šią apklausą galima įrašyti į šiuolaikinės istorijos knygas, nes vienu metu kongrese 4 valandas į klausimus atsakinėjo galingiausių įmonių vadovai – „Amazon“ Jeff Bezos, „Apple“ Tim Cook, „Facebook“ Mark Zuckerberg ir „Google“ Sundar Pichai.
Vadovams buvo pateikti tiesmuki klausimai ir konkretūs jų pačių rašyti laiškai bei dokumentai, keliantys susirūpinimą dėl naudojamos konkurencijos taktikos, bylojantys apie gailimus monopolinius veiksmus, kai įmonės slopino ar net grasino konkurentams.
„Facebook“
Ypatingo dėmesio susilaukė M.Zuckerberg el. laiškai, apie 2012 m. „Facebook“ sandorį įsigyjant „Instagram“ už 1 milijardą dolerių. Viename laiške, kuriuo pasidalino kongreso narys Jerrold Nadler, „Facebook“ generalinis direktorius nurodė „Instagram“ kaip „grėsmę“ jų įmonei, sakydamas: „teigiamas startuolių bruožas yra tas, kad juos galima įsigyti“. Kaip atsaką konkurentui „Facebook“ sukūrė papildomą „Camera App“ funkciją, kurios dėka neakivaizdžiai darė spaudimą tuometiniam startuoliui prieš jį nusiperkant.
Tai neva įrodo „Instagram“ įkūrėjo Kevin Systrom pokalbis su investuotojais po pokalbio su „Facebook“ galva M.Zuckerberg, jog pastarasis gali pereiti į „sunaikinimo režimą“, jei nebus sutikta parduoti „Instagram“. Taip pat vidinis „Facebook“ 2014 m. elektroninis laiškas, kuriame bendrovės vyriausiasis finansininkas David Wehner konkurentų įsigijimo strategiją pavadino „žemės užgrobimu“. M.Zuckerberg neneigė, jog „Instagram“ vertino kaip grėsmę, tačiau atkreipė dėmesį, kad tuo metu sandorį patvirtino Federalinė prekybos komisija ir viską darė vadovaujantis įstatymais.
Kongresui užkliuvo ne tik „Instagram“ sandoris ir nukopijuotos jo funkcijos, bet ir daug kitų kopijuotų paslaugų ir funkcijų, pavyzdžiui „Snapchat“ veido kaukių filtrai. M.Zuckerberg buvo tiesiogiai paklaustas, kiek konkurentų funkcijų „Facebook“ yra nukopijavusi, į ką „Facebook“ vadovas nenoriai atsakinėjo, tačiau iš dalies pripažino tai daręs.
„Amazon“
Iš keturių Kongreso teismo posėdyje dalyvavusių generalinių direktorių, be abejo, labiausiai lauktas buvo Jeff Bezos liudijimas, nes turtingiausias pasaulio asmuo niekada nebuvo pasirodęs prieš JAV Kongresą. Pirmosiomis dviem klausymo valandomis išvengęs apklausos, J.Bezos galiausiai sulaukė daug aštrių klausimų apie „Amazon“ požiūrį į kainų nustatymą, verslo atšakų įsigijimus, Azijos rinkos fabrikuose dirbančiųjų žmonių išnaudojus ir tai, kaip ji naudojasi trečiųjų šalių pardavėjų duomenimis sukurdama analogiškus produktus ir parduodama juos „Amazon Prime“ platformoje.
Jeff Bezos pripažino, kad bendrovėje vadovaujamasi politika, draudžiančia naudoti trečiųjų šalių pardavėjų duomenis „Amazon“ prekės ženklo verslui paremti, tačiau pripažino: „Aš negaliu jums garantuoti, kad politika niekada nebuvo pažeista“, – sakė J. Bezos.
Taip pat buvo pateikti dokumentai nurodantys „Amazon“ spaudimą konkurentams įsigyjant „diapers.com“ puslapį sumažinus jo vertę iki 500 milijonų dolerių. Tačiau posėdžio metu J. Bezos dažnai kartojo negalįs atsakyti į klausimą arba negalėjo prisiminti įvykio, dėl kurio buvo apklaustas.
„Apple“
„Apple“ vadovas Tim Cook „atsipirko“ gana lengvai. Nepaisant kai kurių bendrų klausimų apie tai, ar bendrovė palankiai vertina tam tikrus kūrėjus „App Store“, daugiausiai kritikos klausimų buvo susiję su netolygiais kūrėjų komisiniais išskaitymais ir analogiškų paslaugų tiekėjų programėlių pašalinimu iš „App Store“.
Lucy McBath pasidalino vidiniais el. laiškais, kuriuose nurodyta, jog „Apple“ pastūmėjo vartotojus naudoti savo asmenine ekrano laiko funkciją, po to kai buvo pašalintos kitos programos, leidusios tėvams atsekti, kiek laiko vaikai praleido naudodami tam tikrus „Apple“ įrenginius. T. Cook atsakė, kad programėlės buvo panaikintos dėl susirūpinimo „vaikų privatumu ir saugumu“, nes technologijos, kurias tuo metu naudojo trečiųjų šalių programos, suteikė galimybę joms peržiūrėti vaikų atidarytą ekraną. Taip pat pridūrė, kad neįžiūri konkretaus el. laiško: „Atsiprašau, mano regėjimas nėra pakankamai geras, kad galėčiau jį perskaityti“, atsakė T. Cook.
Išreikštas susirūpinimas dėl per didelio komisinio mokesčio (30%) taikomo uždaros „Apple“ įrenginių sistemos programėlių kūrėjams, kai tuo tarpu keliems išskirtiniams klientams yra taikomas gerokai mažesnis komisinis mokestis.
Kongresą ypač sudomino „Amazon“ ir „Apple“ susitarimas. Abiejų bendrovių nesutarimai prasidėjo maždaug nuo 2016 m., kai „Apple“ atidarė „Apple TV“ paslaugą visoms trečiųjų šalių vaizdo įrašų programoms, tačiau tuo metu „Apple TV“ sąraše nebuvo „Amazon“. Kongreso paviešinti dokumentai atskleidžia, kad „Amazon“ nenorėjo mokėti „Apple“ standartinio 30 % pardavimo komisinio mokesčio. Jeff Bezos susitiko su „Apple“ viceprezidentu, atsakingu už „Apple TV“, Eddy Cue ir derėjosi dėl sumažinto 15 % mokesčio. Netrukus po to, kai buvo sudarytas šis susitarimas, „Amazon“ taip pat pradėjo pardavinėti „Apple“ produktus savo platformoje. Tai prieštarauja Tim Cook liudijimams, kad „Apple“ su visais programėlių kūrėjais elgiasi vienodai. Remiantis el. laiškais, „Amazon“ iš „Apple“ gavo specialias sąlygas, kurių kiti kūrėjai neturėjo.
Praėjus dienai po JAV Kongreso apklausos, „Telegram“ įkūrėjas Pavel Durov pateikia ieškinį „ES konkurencijos tarybai“ dėl „Apple“ konkurencijos ribojimo. Pasak jo, 2016 m. „Apple“ užkirto kelią „Telegram“ pradėti kurti žaidimų platformą. „Telegram“ turėjo atsisakyti šio projekto tam, kad jos programėlė nebūtų pašalinti iš „App Store“. Taip pat Pavel Durov viešame įraše išsklaidė 7 „Apple“ mitus, apie juos rašėme atskirame straipsnyje.
„Google“
„Alphabet“ generaliniam direktoriui Sundar Pichai kliuvo daugiausiai aštrių klausimų. Buvo suabejota dėl pagrindinio įmonės paieškos verslo, įskaitant ir tai, ar ji pavogė paieškų turinį iš kitų interneto svetainių – vienas iš pavyzdžių „Yelp“. Taip pat priekaištauta kodėl „Google“ paieška vis labiau nukreipia vartotojus į savo rezultatus, o ne į trečiųjų šalių interneto svetaines.
Kongreso atstovus domino kodėl „Google“ kūrė atskirą cenzūruotą paieškos sistemą Kinijos rinkai, kai tuo pat metu atsisakė 10 milijardų dolerio vertės JAV Gynybos departamento debesų kompiuterijos projekto.
Kompaniją „Google“ taip pat apkaltino naikinant fundamentalų interneto pagrindą – anonimiškumą. 2007 m. „Google“ už 3,1 milijardus dolerių nusipirko kompaniją „DoubleClick“, kurios paslaugos tapo „Google“ kertiniu pinigų uždirbimo įrankiu iš reklamos. Tuo metu S. Pichai asmeniškai žadėjo valdžios atstovams nesujunginėti „DoubleClick“ vartotojų duomenų su esamais „Google“ duomenimis, tačiau sulaužė savo pažadą. Į šį ir kitus klausimus „Alphabet“ vadovas atsakydavo labai panašiai: „Mes darome pasaulį geresniu ir renkami duomenys leidžia mums teikti vartotojams labiau personalizuotas paslaugas“, – sakė S. Pichai.
