Populiarios pokalbių programėlės „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas įvardijo 7 priežastis, dėl kurių didelis „App Store“ komisinis mokestis tiesiogiai veikia kiekvieną „iPhone“ vartotoją. Jis taip pat išsklaidė 7 mitus, kuriais „Apple“ naudojasi, kad pagrįstų mokestį už patekimą į jų parduotuvę.
Populiarios pokalbių programėlės „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas įvardijo 7 priežastis, dėl kurių didelis „App Store“ komisinis mokestis tiesiogiai veikia kiekvieną „iPhone“ vartotoją:
- Aukštesnės kainos;
- Cenzūra;
- Sumažėjęs privatumas;
- Vėluojantys atnaujinimai;
- Mažiau programėlių;
- Daugiau reklamos;
- Žemesnė programėlių kokybė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Durovas taip pat išsklaidė 7 mitus, kuriais „Apple“ naudojasi, kad pagrįstų mokestį už patekimą į jų parduotuvę:
1 mitas: 30 proc. komisinis atlyginimas leidžia „Apple“ išlaikyti „App Store“
Realybėje „Apple“ palaikyti „App Store“ išleidžia tik nedidelę dalį to, ką gauna iš programų kūrėjų. Kiekvieną ketvirtį „Apple“ iš trečiųjų šalių programų kūrėjų atima milijardus dolerių. Tačiau programėlių prieglobos ir modernavimo išlaidos skaičiuojamos ne milijardais, o dešimtimis milijonų dolerių. „Mes, „Telegram“, tai žinome, nes talpiname ir prižiūrime daugiau viešai prieinamo turinio nei „App Store“, – pabrėžia Pavelas Durovas. Norint išlaikyti bet kokią stambią vaizdo platformą, reikia daugiau serverių ir moderatorių, nei palaikyti programėlių katalogą.
Mitas 2. 30 proc. Komisiniai leidžia „Apple“ kurti geresnius išmaniuosius telefonus
„Apple“ turi apie 200 milijardų JAV dolerių laisvų lėšų ir įmonė keletą metų nežinojo, ką su jais daryti. Panašu, kad pinigai, kuriuos „Apple“ paima iš pradedančių įmonių, kurie pastarosioms būtų naudingi augimui, amžinai įstrigo amerikiečių bendrovės ofšorinėse sąskaitose. Pastaraisiais metais „Apple“ atsidūrė besivejančių padėtyje, bandydama pasivyti „Android“ flagmanus aparatūros ir funkcionalumo atžvilgiu. Kadangi Kupertino komanda nebegeneruoja proveržio, o kopijavimui nereikia didelių biudžetų, 200 milijardų dolerių, įskaitant lėšas, gautas iš kūrėjų, nenaudojami išmaniesiems telefonams tobulinti.
Mitas 3. Kiekvienas gali susikurti savo sistemą ir pradėti konkuruoti su „Apple“
Problema kyla ne konkuruojančios mobiliosios operacinės sistemos (OS) paleidime, o įtikinant trečiųjų šalių kūrėjus kurti programas naujajai OS. Tai užburtas ratas: programuotojai nekuria naujos sistemos programėlių, nes trūksta pakankamo vartotojų skaičiaus, o vartotojai neperka telefonų su naująja sistema, nes jose nėra pakankamo skaičiaus trečiųjų šalių programų. Net „Microsoft“, turėdama didžiulę įtaką kūrėjams, turėjo uždaryti savo „Windows Phone“ išmaniojo telefono projektą, nes jiems nepavyko gauti tokių programų kaip „Instagram“ savo OS. Nesvarbu, kiek kažkas investuoja į alternatyvos kūrimą – 2020 m. mobiliųjų OS rinka praktiškai uždaryta naujiems žaidėjams.
Mitas. 4 Jei ne „Apple“, programų mobiliesiems kūrėjai neturėtų vartotojų
Tiesa yra priešinga: nedaugelis žmonių 2020 m. nusipirktų „iPhone“, jei jame nebūtų trečiųjų šalių programėlių. „Apple“ neišrado mobiliųjų programų, o jei ne ji, tai kita įmonė po poros metų patenkintų augantį funkcionalios mobiliosios OS rinkos poreikį. Prieš pasauliui pereinat iš kompiuterio į mobiliuosius įrenginius, paslaugų kūrėjai jau buvo surinkę šimtų milijonų žmonių bazę ir nemokėjo jokių komisinių stalinių kompiuterių operacinių sistemų kūrėjams. Ekonominiu požiūriu daugeliui masinių paslaugų kūrėjų „App Store“ atėjimas tapo permaina į blogąją pusę, o ne į gerąją.
Mitas 5. Jei kūrėjui nepatinka „Apple“ komisiniai, jis gali kurti „Android“ programėles
Tiesą sakant, kūrėjai neturi pasirinkimo tarp „iOS“ ir „Android“: jei jie nori paleisti socialiai reikšmingą paslaugą, turės sukurti programas abiem mobiliosios duopolijos platformoms. Pabandykite įsivaizduoti „Telegram“ ar „Tik-Tok“ tik „Android“ ir greitai suprasite, kodėl tai neįmanoma. Negalite tiesiog išskirti „iPhone“ vartotojų. Vartotojui perėjimo iš „iOS“ į „Android“ kaina yra tokia didelė, kad atitinka monopolijos sąvoką.
Mitas 6. „App Store“ 30 proc. komisinis atlyginimas koreliuoja su panašiomis kitų platformų kainomis
„Apple“ neseniai užsakė tyrimą, kurio išvadose rašoma, kad tokios platformos kaip „Android“ vartotojams skirta „Google Play“ taip pat ima 30 % komisinį mokestį. Šis palyginimas netinkamas, nes „Android“ vartotojai gali įdiegti programas ir iš trečiųjų šalių šaltinių, ne tik iš „Google Play“. „Android“ netgi turi galimybę kurti pasirinktinius programų katalogus. Kalbant apie kitas rinkos apžvalgoje paminėtas platformas, jos niekaip nesusijusios su mobiliąja OS ir nėra palyginamos su „iOS“ ir „Android“ pagal vartotojų ir programų skaičių bei perėjimo prie konkuruojančių platformų kainą.
Mitas 7. bandymas atkreipti reguliuotojų dėmesį į „Apple“ veiksmus prieštarauja laisvosios rinkos ir sąžiningos konkurencijos idėjoms
„Apple“ nėra vien tik laisvosios rinkos žaidėja, nes bendrovė aktyviai naudojasi reguliuotojų ištekliais, kriminalizuodama „džeilbreiką“ (t. y. įskaitant ir programų diegimą ne iš „App Store“), ir tai garantuoja visišką kiekvieno parduodamo telefono kontrolę. Kadangi „Apple“ monopolija iš pradžių buvo grindžiama reguliatorių intervencija į rinkos mechanizmus, keista ginti ją nuo liberalios pozicijos. Kol vyriausybės padės „Apple“ įgyvendinti jos monopoliją, bendrovė taip pat turės atsakyti už neigiamas šios monopolijos pasekmes.
P. Durovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Europoje ir JAV jau pradėti antimonopoliniai „Apple“ veiksmų tyrimai ir tikėtina, kad įmonė padvigubins pastangas skleisti šiuos mitus.
„Negalima nieko nedaryti kol „Apple“ lobistai ir viešųjų ryšių agentai klaidina visuomenę. Mes, programų vartotojai ir kūrėjai, turime pradėti ginti savo interesus. „Apple“ gali manyti, kad sumaniai mus įvarė į spąstus, nes mes jau įgijome kritinę jų išmaniųjų telefonų masę ir jiems sukūrėme kritinę programėlių kiekį. Tačiau mes neturime leisti jiems toliau piktnaudžiauti padėtimi rinkoje“, – ragina „Telegram“ įkūrėjas.
