Iš Šiaurės Europos šalių, Lietuvoje per karantiną daugiausiai žmonių nustojo susitikinėti su draugais ir vaikščioti į restoranus ar kavines, tačiau gyvą bendravimą pakeitė skambučiai, susirašinėjimo ir vaizdo pokalbių programėlės. Kartu su darbu į namų erdvę persikėlė ir pramogos.
Iš Šiaurės Europos šalių, Lietuvoje per karantiną daugiausiai žmonių nustojo susitikinėti su draugais ir vaikščioti į restoranus ar kavines, tačiau gyvą bendravimą pakeitė skambučiai, susirašinėjimo ir vaizdo pokalbių programėlės. Kartu su darbu į namų erdvę persikėlė ir pramogos, ypatingai išaugo žmonių poreikis kokybiškam turiniui, rodo „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
„Lietuvius iš visų tyrimo dalyvių galima išskirti kaip tuos, kurie bene pavyzdingiausiai laikėsi karantino. Nauja gyvenimo realybė mus paskatino dar aktyviau naudotis technologijomis, kad išlaikytume ryšį su draugais ir artimaisiais – ar tai būtų skambučiai, susirašinėjimo programėlės, ar vaizdo pokalbiai“, – sako „Telia“ Paslaugų vadovė Elina Dapkevičienė.
Remiantis tyrimu, gyvų susitikimų su draugais per karantiną visiškai atsisakė beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų, dar keturi iš dešimties jų skaičių gerokai sumažino ir tik kas dešimto įpročiai šiuo klausimu nesikeitė. Pagal šiuos rodiklius arčiausiai Lietuvos yra Estija, o štai Suomijoje su draugais kaip ir anksčiau susitinka kas penktas, Švedijoje – net kas ketvirtas gyventojas.
Daugiausiai lietuvių, net 72 procentai, visiškai atsisakė ir apsilankymų restoranuose ar kavinėse. Panašus skaičius žmonių per karantiną tokiose įstaigose nesilanko ir Danijoje bei Estijoje, tuo metu Švedijoje į restoranus ir kavines nustojo eiti perpus mažiau – 37 procentai – žmonių, o ketvirtadalis apklaustų švedų restoranuose ir kavinėse lankosi taip pat dažnai, kaip ir anksčiau.
Bendravimas persikėlė į virtualią erdvę
Klausydami nurodymų likti namuose, lietuviai gyvą bendravimą keičia skaitmeninėmis priemonėmis. Karantino metu keturi iš dešimties tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų draugams dažniau skambina, tiek pat žmonių dažniau naudojasi susirašinėjimų programėlėmis ir socialiniais tinklais. Daugiau nei 90 proc. tam naudoja „Facebook“ socialinį tinklą ir jo susirašinėjimo programėlę „Messenger“, taip pat Lietuvoje populiarios „WhatsApp“, „Instagram“, „Snapchat“ bei „TikTok“ programėlės.
Be to, kas trečias Lietuvos gyventojas pradėjo dažniau bendrauti vaizdo pokalbiais, o paprašius įvardinti tam naudojamas programėles 84 proc. minėjo tą patį „Messenger“, 34 proc. – „Skype“, 8 proc. – „FaceTime“. Beje, lyginant su kitomis Šiaurės Europos šalimis, Lietuvoje vaizdo pokalbių naudojimas ūgtelėjo kukliausiai. Antai Estijoje, Danijoje ir Norvegijoje jomis dažniau pradėjo naudotis apie 40 proc. žmonių.
Mažiausiai augo susirašinėjimas SMS ir „iMessage“ žinutėmis – tai dažniau daro vienas iš keturių žmonių Lietuvoje, kitose šalyse skaičiai panašūs ar dar mažesni.
„Žmonių vartojimo ir elgsenos pokyčiai karantino metu yra savotiškas lakmuso popierėlis, rodantis, kokių paslaugų žmonėms labiausiai reikia šiandien ir reikės ateityje. Bene labiausiai stebina tai, kad balso skambučiai auga labiau nei vaizdo pokalbiai – juk būtent jie turėtų geriausiai pakeisti gyvus susitikimus. Visgi žmonėms svarbiausia patogumas, o balso skambučių žmonėms pilnai užtenka palaikyti ryšį su artimaisiais“, – sako E. Dapkevičienė.
Liūdesio daugiau nei nerimo
Turėdami likti tarp keturių sienų, žmonės ne tik ieško naujų pramogų, bet ir yra pasiruošę už gerą turinį susimokėti papildomai. Maždaug vienas iš dešimties tyrimo dalyvių nurodė per karantiną užsisakęs naują filmų ir serialų transliavimo paslaugą, taip pat iki 10 proc. ūgtelėjo naujų TV kanalų ar paketų užsakymai, muzikos ir įgarsintų knygų bei internetinių žaidimų platformų paklausa. Šiuo klausimu tendencijos panašios visose Šiaurės Europos šalyse, o mažiausiai į turinį investuoja estai.
Apskritai koronaviruso pandemija šiuo metu didžiausią nerimą kelia Suomijoje ir Švedijoje – šiose šalyse net 7 iš 10 gyventojų yra smarkiai sunerimę. Lietuva patenka į vidurį kartu su Danija ir Norvegija, kur didelį nerimą jaučia apie pusė apklaustųjų. Ramiausi jaučiasi estai: tik kas trečias apklaustasis šioje šalyje nurodė jaučiantis didelį nerimą dėl pandemijos.
Beje, Lietuvos gyventojai labiausiai iš visų šalių pajuto suprastėjusią gyvenimo kokybę – tai nurodė net 53 proc. lietuvių. Palyginimui, Švedijoje prastesne gyvenimo kokybe skundžiasi 47 proc. žmonių, Suomijoje ir Danijoje – apie 40 proc., o Norvegijoje ir Estijoje – po 36 proc.
Internetinę Danijos, Estijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos gyventojų apklausą balandžio 6 – gegužės 31 dienomis „Telia Company“ užsakymu atlieka tyrimų agentūra NEPA. Straipsnyje pateikiami pirmųjų keturių savaičių rezultatai, kiekvienoje šalyje apklausus po daugiau nei tūkstantį gyventojų (Lietuvoje – 1068 gyventojai).
