Susidūrusiųjų su sukčiais gyventojų ar jų artimųjų nuo 2016 m. padaugėjo 16 proc. Skambinančiųjų ir prisistatančių giminaičiais ar policijos pareigūnais skaičius išlieka didžiausias, tačiau vis dažniau naudojamasi e. kanalais bei apsimetama finansinių ar kitų paslaugų įmonių darbuotojais.
Beveik pusė šalies gyventojų teigia, kad jie arba jų artimieji šiemet susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais. Šiuos duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa.
Susidūrusiųjų su sukčiais gyventojų ar jų artimųjų nuo 2016 m. padaugėjo 16 proc. Skambinančiųjų ir prisistatančių giminaičiais ar policijos pareigūnais skaičius išlieka didžiausias, tačiau vis dažniau naudojamasi e. kanalais bei apsimetama finansinių ar kitų paslaugų įmonių darbuotojais.
Pasak banko Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, pastaruoju metu nuo sukčių nukenčia ne tik senyvo amžiaus žmonės, bet ir jauni, 18–35 metų amžiaus, šalies gyventojai. Jos teigimu, vyresni nei 56 metų žmonės su piktavaliais susiduria rečiau, tačiau išsiskiria tuo, jog sukčiai iš jų sugeba išvilioti didžiausias pinigų sumas.
Tyrimas, kuriame dalyvavo 1008 žmonės, parodė, kad dažniausiai patirtas nuostolis yra keliasdešimt eurų. Realiais gyventojų nuostoliais baigiasi maždaug kas šeštas sukčių mėginimas apvogti gyventojus.
Pinigus išvilioja paslaptingi širdies draugai
Populiarėja naujas būdas apvogti gyventojus – šiuo metu pastebimas romantinių apgavysčių bumas. Moterys dažnai pasiduoda vagystėms ir perveda milžiniškas pinigų sumas suviliojamos vyrų, kurie apsimeta norintys užmegzti su jomis santykius.
„Žmogus užmezga ryšį su nepažįstamuoju, po kurio laiko išauga pasitikėjimas juo, neretai įsimylima. Po kelių mėnesių sugalvojama labai įtikinanti ekstremali situacija, kuriai išspręsti neva reikalinga pervedama pinigų suma iš vienos šalies į kitą“, – pasakojo policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Naujoji taktika – apgavystės internetinėje erdvėje
Pasak instituto vadovės, sukčiai dažniausiai vis dar prisistato giminaičiais ar įmonių atstovais, besikreipiančiais su prašymu atlyginti žalą, tačiau ši tendencija yra mažėjanti.
Kita vertus, daugėja atvejų, kai piktavaliai apsimeta finansinių ar paslaugų įmonių darbuotojais. Dažnai, pasak vadovės, žmonės paverčiami „mulais“, per kuriuos pinigai keliauja į kitas fiktyvias sąskaitas.
Vadovė įspėjo, kad prieš Kalėdų laikotarpį gali ir vėl padaugėti siūlančių apsipirkti neegzistuojančiose elektroninėse parduotuvėse: „Apsipirkusios fiktyviose e. parduotuvėse, kai užsakytos prekės žmonių nepasiekia, arba per neapdairumą atskleidusios savo e. bankininkystės duomenis, būsimos aukos suteikia galimybę sukčiams pasisavinti pinigus iš jų sąskaitos.“
Vyrai ir moterys praneša skirtingai
Tyrimas atskleidė, kad vyrai dažniausiai apie susidūrimą su sukčiais praneša atsakingoms institucijoms, o moterys dažniau įspėja savo artimuosius.
Didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai linkę investuoti į antivirusines programas, taip pat viešina informaciją apie įtartinus žmones socialiniuose tinkluose.
Specialistai ragina susidūrusius su nusikaltėlių apgavystėmis kuo skubiau blokuoti sąskaitą ir kreiptis į banką. Nors dažniausiai finansiniams nusikaltėliams pavyksta išvilioti keliasdešimt eurų, didžiausia pastarųjų metų užfiksuota žala siekė net 21,5 tūkst. eurų.
Lyginant su 2016 m., kai nuo piktavalių ketinimų išvilioti pinigus nukentėjo 32 proc. gyventojų, šiemet aukų smarkiai padaugėjo – šiandien tai jau beveik pusė gyventojų. Tiek pat gyventojų teigė, kad jaučiasi nesaugūs, nes mano, kad sukčių aukomis gali tapti kiekvienas. Be to, daugiau gyventojų pradėjo investuoti į saugumą diegdami antivirusines programas.
„Investicijos“ į sukčių kišenes
„Žmonės pakviečiami jungtis į investavimo sistemas. Dažnai sukčius gali perimti slaptažodžius ir pervesti pinigus į kitas sąskaitas, kai susidomėję šiomis galimybėmis žmonės prisijungia prie tam tikrų kenkėjiškų svetainių“, – pasakojo policijos departamento atstovas.
„Pastaruoju metu pastebima, kad žmonės apgaunami įtikinus juos investuoti į fiktyvias investavimo svetaines. Iš pradžių sukuriamas įspūdis, kad investicijos duoda grąžos, tad žmogus raginamas investuoti dar daugiau. Neretai sukčiai prisidengia ir žinomų asmenų tapatybe, kad kvietimas investuoti skambėtų dar patikimiau“, – sakė R. Matonis ir pridūrė, kad realiai tokios investicijos nevykdomos, o gyventojų pervestos lėšos keliauja tiesiai į sukčių sąskaitas.
R. Matonio žodžiais, nusikaltėliai dažnai kuria istorijas apie paveldėtus turtus ar sukurtą sėkmingą verslą, kuriam reikia partnerių. Kiti finansiniai nusikaltėliai, turintys daugiau techninių galimybių, išvilioja pinigus siūlydami melagingus investavimo metodus ar siųsdami kenkėjiškas nuorodas.
