Skelbiama, jog sukčiai, neteisėtai pasinaudoję piliečio elektroniniu parašu, pavogė jo butą. Rusijos valstybinio registrų centro atstovai tvirtina, jog jiems su tokiu atveju teko susidurti pirmą kartą. Sukčiai turto perdavimą atliko Rusijos registrų centro interneto svetainėje. Nežinant savininkui jie jo butą padovanojo kitam asmeniui. Bet kaip tai pavyko?
Rusijos leidinys „Kommersant“ skelbia, jog sukčiai, neteisėtai pasinaudoję piliečio elektroniniu parašu, pavogė jo butą. Rusijos valstybinio registrų centro atstovai tvirtina, jog jiems su tokiu atveju teko susidurti pirmą kartą.
Sukčiai turto perdavimą atliko Rusijos registrų centro interneto svetainėje. Nežinant savininkui jie jo butą padovanojo kitam asmeniui. Bet kaip tai pavyko? Ir ar butą įmanoma sugrąžinti?
Prieš penkerius metus nukentėjusysis Romanas paveldėjo butą. Ir ilgą laiką su juo jokių problemų nebuvo. Bet kai paskutinį kartą reikėjo susimokėti komunalinius mokesčius už butą, Romanas atkreipė dėmesį į mokėjimo nurodyme esantį vardą: tai buvo ne jis, o kažkoks Maškovas. „Na, matyt, atsitiktinė klaida“, – tuomet pamanė Romanas. Pasirodo, visai ne.
„Užsukau į savivaldybę, o man ten pareiškė: „Taip, tikrai Maškovas yra buto savininkas“. Tuomet nuvažiavau į Rusijos registrų centrą ir man ten pasakė, kad aš butą padovanojau Maškovui, tačiau dovanojimą patvirtinusio notaro nurodyti negalėjo, nes nėra jo duomenų, o aš viską atlikau naudodamasis skaitmeniniu parašu“, – savo apvogimo istoriją nupasakojo Romanas.
Nukentėjusysis liko suglumęs: visi popieriniai dokumentai – jo rankose. Bute gyvena tėvas. O su elektroniniu parašu jis apskritai niekada jokių reikalų neturėjęs. Jis įsitikinęs, kad čia nagus prikišo sukčiai. Jo atvejo tyrimu jau užsiėmė policija. O Rusijos registrų centro Maskvos skyriaus vadovė Irina Berezenko patvirtino, kad teisiniu požiūriu turto perdavimo procedūra atlikta teisingai. „2018 m. spalį buvo atliktas teisių į butą perdavimas dovanojimo sutarties pagrindu. Sutartis sudaryta paprasta rašytine forma. Dokumentai pateikti elektroniniu pavidalu ir patvirtinti skaitmeniniais elektroniniais parašais – kaip iš dovanotojo, taip ir iš gavėjo pusės“, – pasakojo I.Berezenko.
Bet kaip sukčiai galėjo perimti Romano elektroninį parašą? Šis instrumentas yra realaus parašo analogas. Jis suteikia galimybę gauti informaciją ir atlikti sandorius internetu. Pavyzdžiui, su elektroniniu parašu galima pateikti mokesčių deklaraciją ar paraišką kelionių į užsienį pasui gauti, užregistruoti automobilį, parduoti turtą. Tačiau tam reikia įrodyti, kad parašas tikrai yra pasirašančiojo asmens: pirmiausia – fiziškai su asmens dokumentu ateiti į dokumentų išdavimo centrą. Tiesa, tą galima padaryti ir ne pačiam asmeniškai, o pagal įgaliojimą. Panašu, kad būtent tai kažkas ir padarė, svarstė informacinių technologijų tyrimų ir ekspertizės centro RANCHiGS vadovas Michailas Braude-Zolotariovas. „Faktiškai žmogus pagal kito žmogaus įgaliojimą pasigamino parašą sau“, – sakė jis.
Vėliau šiuo parašu sukčiai galėjo naudotis taip, tarsi patys būtų asmenys, iš kurio ketinta atlikti buto vagystę.
Beje, Rusijoje tai nėra labai reta problema. Tačiau iki šiol dažniausiai ji ištikdavo juridinius asmenis, veikiančius verslo aplinkoje – pasirašinėjant už generalinį direktorių, buhalterį ar kitus atsakingus asmenis. Tačiau buto vagystė – pirmas toks atvejis.
Ir Rusijos teisininkai, ir šios šalies registrų centras pripažįsta, kad nekilnojamo turto rinkoje tai yra naujas sukčiavimo būdas. Pats Romanas prisiminė, kad rudenį jį buvo pasiekęs laiškas, kuriuo buvo pranešama, kad kažkas jo vardu bandė gauti prieigą prie valstybinių paslaugų portalo. Bet šios valstybinės svetainės techninės pagalbos skyrius nuramino: viskas veikia taip, kaip ir turėtų veikti. Tikėtina, kad būtent šioje svetainėje gauta informacija padėjo sukčiams padirbti dokumentus. Anot teisininkų, sukčiams už tai gresia 10 metų belangės.
Kitas klausimas – ar Romanas galės susigrąžinti savo butą? Anot Maskvos advokatų kolegijos „Legis Group“ vyr. partnerio Sergejaus Nikitenkovo, galimybės yra didelės. „Senaties terminas neatėjo, atvejis nustatytas praktiškai iškart. Jei sutariame, kad jis jokių įgaliojimų nepasirašinėjo, neatlikinėjo jokių perdavimo veiksmų, tuomet bus patvirtinta, kad buvo pažeista laisva valia ir butas bus grąžintas. Taip, sukčiai jį gali parduoti, bet tolesni veiksmai bus užginčyti, tai bus įprasta teisminė praktika. Kalbant apie baudžiamąją bylą, ji pagreitins teisinį buto grąžinimo procesą, nes toje byloje bus naudojami panašūs įrodymai, atliekamos tos pačios ekspertizės“, – aiškino advokatas.
