Ketvirtadienį „Login 2014“ konferencijoje mokslininkas Derekas Mulleris dalinosi savo kaip kūrėjo patirtimi socialiniame tinkle „Facebook“. Pranešime „Facebook“ problema“ D. Mulleris kritikavo „Facebook“ reklamos politiką, kuri reikalaudama vis daugiau kūrėjo išlaidų, paprastą vartotoją sulygina su „Facebook“ puslapius kuriančiais verslininkais.
Ketvirtadienį „Login 2014“ konferencijoje mokslininkas Derekas Mulleris dalinosi savo kaip kūrėjo patirtimi socialiniame tinkle „Facebook“. Pranešime „Facebook“ problema“ D. Mulleris kritikavo „Facebook“ reklamos politiką, kuri reikalaudama vis daugiau kūrėjo išlaidų, paprastą vartotoją sulygina su „Facebook“ puslapius kuriančiais verslininkais.
„Kiekvienas iš jūsų, kuris administruoja bent vieną „Facebook“ puslapį tikrai esate pastebėję, kad jūsų publikuojamas turinys niekada nepasiekia visų puslapio sekėjų. Socialinėje medijoje „Facebook“ vis labiau išsiskiria turinio kontrole, kas man asmeniškai atrodo neadekvatu“, – konferencijoje sakė D. Mulleris.
„Facebook“ tokią kritiką dažnai atremia oficialiais pareiškimais, kad ši populiarėjanti socialinio tinklo platforma vis stipriau apkraunama įvairiu vartotojų turiniu, todėl jie stengiasi apsaugoti savo vartotojus nuo per didelio kiekio informacijos. „Taip, sutiksime visi, kad žmonėms vis plačiau naudojantis socialine medija, turinio išties daugėja, tačiau ar „Facebook“ turi teisę jį filtruoti, kas mums įdomu ir ką mes norime savo naujienų sraute matyti?“ – klausia D. Mulleris.
Kūrėjas pastebi, kad natūralu, jog socialinės medijos platforma nori užsidirbti pinigų ir tai daro siekdama priversti besireklamuojančius vartotojus mokėti už tai, kad kuo daugiau sekėjų matytų publikuojamą turinį.
„Vis dėlto „Facebook“ daroma akivaizdžiausia klaida yra tai, kad platforma tiek kūrėją, tiek verslą, tiek paprastą vartotoją traktuoja vienodai – kaip reklamos užsakovus. Man asmeniškai faktas, kad paprastas vartotojas gali primokėti, kad jo vestuvių ar gimtadienio nuotrauka naujienų sraute pasirodytų daugiau nei kartą, atrodo apgailėtinai“, – stebėjosi D. Mulleris.
Mokslinio kanalo „Veritasium“ kūrėjas, pasidalinęs savo asmenine patirtimi, pasakojo, kodėl priemoka „Facebook“, turėjusi padidinti jo publikuojamo turinio pasiekiamumą, ženkliai padidino sekėjų skaičių, tačiau tai pasiekta naudojant tūkstančius netikrų vartotojų paskyrų.
„Pastebėjęs, kad sekėjų skaičiui augant, mano pasiekiamumas prastėja, atlikau nedidelę analizę. „Facebook“ leidžia matyti duomenis, iš kokių valstybių ateina didžiausias naujų gerbėjų skaičius. Vakarų valstybėse turėdamas nors ir nedidelį populiarumą, tačiau kokybišką vartotojų įsitraukimą, pamačiau, kad 2000 Australijos dolerių man kainavusi plėtra pritraukė 80 tūkst. vartotojų iš Bangladešo, Egipto, Indijos bei Filipinų“, – pasakojo D. Mulleris.
Patikrinus bent keletą tokių anketų, paaiškėjo, kad šios anketos nėra tikros ir tai nėra realūs žmonės. „Kalbame apie milžiniškas „like‘ų“ fermas“, kuriose darbuotojai turi po keletą ar daugiau netikrų „Facebook“ paskyrų ir yra įdarbinami tam, kad taptų jūsų verslo arba kūrybos puslapio sekėjais. Tokios anketos gal ir sukuria iliuziją, kad turėdamas daug savo gerbėjų socialinėje medijoje atrodote gerai, tačiau tai iškreipia pagrindinę socialinės medijos idėją – grįžtamasis ryšys tarp jūsų ir vartotojo dramatiškai prastėja. Jūsų turinio tikrieji sekėjai publikuojamos informacijos paprasčiausiai nebemato“, – konferencijos pranešime dėstė kūrėjas.
D. Mulleris paremdamas savo teoriją pateikė ir šmaikštų pavyzdį, kaip šių metų vasarį buvo sukūręs netikrą kačių mylėtojų puslapį. Sumokėjęs 25 Australijos dolerius, kūrėjas per pusvalandį sulaukė daugiau nei 260 sekėjų puslapiui, kuriame nebuvo visiškai nieko. Prieraše parašęs, kad „tai yra puslapis apie nieką, o jį „like‘inti“ galėtų tik idiotai“, po keleto dienų D. Mulleris viešai pasiteiravo, kiek tikrų žmonių yra tarp jo sekėjų. Turinys pasiekė 8 žmones iš daugiau nei 260 sekėjų, o peržiūrėjus šias anketas, paaiškėjo, kad jos priklauso netikriems žmonėms.
