74 proc. jaunų mokslininkų teigė, jog išvyktų iš Lietuvos gavę darbo pasiūlymą užsienyje. Tik 16 proc. atsakė, kad tikrai neketina dirbti užsienyje. Tokie rezultatai gauti apibendrinus 2005 m. spalį atliktos apklausos duomenis. Tyrime dalyvavo jauni mokslininkai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų nuo 23 iki 37 metų amžiaus, dauguma jų – doktorantai.
74 proc. jaunų mokslininkų teigė, jog išvyktų iš Lietuvos gavę darbo pasiūlymą užsienyje. Tik 16 proc. atsakė, kad tikrai neketina dirbti užsienyje. Tokie rezultatai gauti apibendrinus doc. dr. A. Mockaitis, dr. L. Šalčiuvienės bei E. Vaiginienės 2005 m. spalį atliktos apklausos duomenis. Anketa, kuria siekta išsiaiškinti jaunų mokslininkų požiūrį į šiandienę aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje, buvo išplatinta per Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos elektroninę konferenciją ir vadybos krypties doktorantams skirtą forumą. Tyrime dalyvavo jauni mokslininkai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų nuo 23 iki 37 metų amžiaus, dauguma jų – doktorantai.
Dabartinę situaciją aukštajame moksle respondentai vertino ganėtinai neigiamai. Jaunieji mokslininkai mano, kad pagrindinės aukštojo mokslo problemos šiandien yra atsainus studentų ir visuomenės požiūris į mokslą, pernelyg didelis darbo krūvis aukštosiose mokyklose, biurokratinė universitetų valdymo sistema, neapmokamas doktoranto darbas, nepakankamas jaunų darbuotojų vertinimas ir skatinimas. Visa tai dažniau kompromituoja aukštąjį mokslą nei kelia jo lygį.
Jaunieji mokslininkai mano, jog universitetuose būtina daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams adekvačiai paskirstant pedagoginius krūvius. Pasigesta produktyvaus bendradarbiavimo su Vakarų universitetais. Dalis siūlė labiau populiarinti patį mokslą, mažinti priimamų studentų skaičių, sukurti tinkamą mokslininkų skatinimo sistemą, labiau diferencijuoti atlyginimus, keisti administracijos požiūrį į darbuotoją, kelti dėstytojų kvalifikaciją. Beveik visi respondentai atsakė, kad fakultetuose skiriama nepakankamai lėšų dalyvavimui konferencijose. Vyrai buvo linkę manyti, kad didesnis mokslo finansavimas išspręstų nemažai aukštojo mokslo Lietuvoje problemų, o moterys tuo abejojo.
Labiausiai savo ateitį su aukštuoju mokslu ketina sieti biomedicinos mokslų krypties atstovai, mažiausiai – socialinių. Vyrai labiau nei moterys norėtų likti aukštojo mokslo sistemoje. Vis tik labiausiai pasiryžimą sieti savo ateitį su aukštuoju mokslu Lietuvoje ar už jos ribų bei pasitenkinimą savo padėtimi labiau įtakojo ne mokslo kryptis arba lytis, o konkreti situacija institucijose.
Nors daugelis apklaustųjų savo ateitį norėtų sieti su aukštuoju mokslu, vis dėlto panašu, kad universitete ketinama dirbti tik antraeilėse pareigose. Galima manyti, kad, jei mokslo institucijos nesistengs arba neįstengs pritraukti jaunų mokslininkų į pirmaeiles pareigas ir juos tinkamai skatinti, darbuotojai universitetuose ir mokslo institutuose toliau senės.
2006 m. asociacija „Eurodoc“, kuri vienija nacionalines Europos valstybių jaunųjų mokslininkų organizacijas, vykdys visų Europos šalių doktorantų ir jaunų daktarų apklausą, kuria bus siekiama išsiaiškinti esamą jaunųjų mokslininkų padėtį. Prie apklausos vykdymo prisidės ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, kuri yra „Eurodoc“ narė. Šios didelės apklausos metu gauti duomenys leis palyginti Lietuvos ir kitų Europos šalių jaunųjų mokslininkų situaciją.
Tyrimo autoriai: doc. dr. A. Mockaitis (VU), dr. L. Šalčiuvienė (KTU), E. Vaiginienė (VU doktorantė). Straipsnio autoriai: V. Petrikaitė (KMU doktorantė), B. Serafinavičiūtė (LJMS pirmininkė).
