Elektronika.lt
 2022 m. lapkričio 26 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 26 d. 10:30
Ar 5G padarys galą šviesolaidiniam internetui? 4 priežastys, kodėl tai netaps realybe
Lapkričio 25 d. 20:18
Vairuotojai pratinami prie pokyčių: kas mėnesį teks susimokėti už šildomas sėdynes ar vairą?
Lapkričio 25 d. 18:24
Kosmoso jėgainės – būdas aprūpinti žmoniją visa reikalinga energija?
Lapkričio 25 d. 16:25
Ekspertas perspėja vengti vienos grubios klaidos naudojant USB: galite ne tik prarasti duomenis, bet ir sugadinti įrangą
Lapkričio 25 d. 14:35
Planai 10 kartų padidinti viešų elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių – ambicingi, bet trūksta tvarumo
Lapkričio 25 d. 12:18
Automatinės vejos laistymo sistemos – patogumas ir laiko taupymas (1)
Lapkričio 25 d. 10:29
Kolegijų sektoriaus laukia pertvarka
Lapkričio 25 d. 08:11
Papasakojo, kuo tiki tie, kurie vis dar prisibijo elektrinių ir vandenilinių automobilių
Lapkričio 24 d. 20:22
„Juodasis penktadienis“ – patarimai kaip išvengti pardavėjų triukų ir apgaulės
Lapkričio 24 d. 18:10
KTU rektorius: ar mokslo sprendimai pritaikomi tvariai verslo ir pramonės plėtrai?
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS22 Mapy
Farming Simulator 19 mody, FS22 Tractor, FS22 Mods
Sims 4 Mods
Sims 4 cheats, Sims 4 money cheat, Sims 4 careers
Lastenvaunut
Turvaistuin, Matkarattaat, Lasten vaatteet
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
FS22 Map mods
Farming simulator 22 mods, FS22 Harvesters, FS22 Seasons
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
Tėvystės gidai
2 mėnesių kūdikis,
6 mėnesių kūdikis,
8 mėnesių kūdikis
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Lietuvos mokslininkai – lyderiai pasaulio lazerių pramonėje

Publikuota: 2008-03-21 07:21
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Vilniaus universitetas

Viena mokslo sričių, kurioje Lietuva pirmauja pasaulyje, yra lazerių pramonė. Lietuvoje lazerių pramonė daugiausiai orientuota į įrengimų ir prietaisų moksliniams tyrimams gamybą. Vienas moderniausių Baltijos šalyse yra Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras. Šiame centre paruošti specialistai ir jų atliekami tyrimai yra gerai žinomi pasaulyje.

 Rodyti komentarus (4)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Viena mokslo sričių, kurioje Lietuva pirmauja pasaulyje, yra lazerių pramonė. Lietuvoje lazerių pramonė daugiausiai orientuota į įrengimų ir prietaisų moksliniams tyrimams gamybą.

Vienas moderniausių Baltijos šalyse yra Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras. Šiame centre paruošti specialistai ir jų atliekami tyrimai yra gerai žinomi pasaulyje.

Lietuvoje pagaminami lazerių įrenginiai – parametriniai šviesos generatoriai ir stiprintuvai – užima apie 80 proc. pasaulinės šių lazerių gamybos rinkos. Šie lazeriai naudojami medicinos, chemijos, biologinių tyrimų srityse.

Lazerinių tyrimų centro pasiūlytas naujoviškas labai trumpų šviesos impulsų stiprinimo būdas – parametrinis moduliuotų impulsų stiprinimas – naudojamas daugelyje pasaulio laboratorijų.

Lasers „Mūsų konkurencingumą ir mokslinę pažangą skatina ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Už šiuos pinigus buvo atnaujintos patalpos, įrengtos laboratorijos. Nupirkta moderni įranga – įvairūs lazeriai, spinduliuotės registracijos įranga, optiniai stalai ir optinių komponentų laikikliai, optiniai ir lazeriniai elementai“, – pasakojo Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro vedėjas prof. habil. dr. Valdas Sirutkaitis.

Panašių į Vilniaus universitete įsikūrusį centrą pasaulyje yra gana daug. Didelėse valstybėse yra ir didesnių, ir geriau aprūpintų lazerinių centrų. VU LTC išsiskiria tuo, kad jame sutelktas kvalifikuotas mokslinis kolektyvas turintis didelį įdirbį netiesinės optikos ir ultratrumpųjų impulsų lazerių srityje.

Lietuvai Lazerinių tyrimų centras naudingas tuo, kad vykdo fundamentinius ir taikomuosius tyrimus naujose lazerinių technologijų srityse ir tuo pačiu ruošia specialistus, susipažinusius su naujomis sritimis ir galinčius kurti šių sričių produktus.

Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje lazerių situacija žymiai blogesnė. Pastarosiose šalyse praktiškai nėra lazerių pramonės. O esamos mokslinės laboratorijos nepalyginti prasčiau aprūpintos ir mažiau žinomos.

Piniginė parama – mokslo kokybei gerinti

Lietuvos mokslas netrukus žengs į naują etapą, nes mokslui ir moksliniams tyrimams skirta beveik 2 milijardai litų. Tai – ES struktūrinių fondų parama, skirta 2007–2013 metams.

Didelė dalis lėšų skiriama nacionalinėms kompleksinėms programoms įgyvendinti. Ketinama atnaujinti studijų programas, rengiami reikalingi specialistai, atliekami svarbūs moksliniai tyrimai, o gauti tyrimų rezultatai pritaikomi verslui.

Kita ES paramos dalis skirta kurti Integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius). Slėniuose bus finansuojami konkretūs projektai bei sutelkiamos pajėgiausios mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo institucijos bei sudaromos sąlygos kurtis verslo įmonių tyrimų padaliniams.

ES struktūrinių fondų parama taip pat suteikiama tarptautinio lygio tyrimus atliekantiems mokslininkams bei toms sritims, kur jau dabar turima tam tikra verslo ir mokslo bendradarbiavimo patirtis.

„Visos tos kryptys – kompleksinio sektorių plėtojimo, geografinio koncentravimo ir kompetentingiausiųjų rėmimo – yra suderintos tarpusavyje. Tokiu būdu užtikrinama, kad lėšos panaudojamos efektyviausiu būdu“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktorius dr. Albertas Žalys.

Parama – mokslui populiarinti

2007–2013 metais Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje programoje slėnių plėtrai numatyti 400 mln. litų.

Dar 100 mln. litų atiteks Saulėtekio slėnyje įsikursiančiam Nacionaliniam atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centrui. Beveik 500 mln. litų suma skiriama tyrėjų karjeros programai įgyvendinti.

„Tyrėjų karjeros programos pagrindiniai tikslai yra sukurti ir plėtoti subsidijų mokslininkams bei moksliniams tyrimams sistemą Lietuvoje. Taip pat ši programa užtikrina mokslininkams prieigą prie tarptautinių mokslinių duomenų, publikacijų bazių, remia mokslo populiarinimą visuomenėje, o ypač tarp moksleivių“, – tvirtino A. Žalys.

Beveik 1 milijardas litų numatytas mokslinių tyrimų centrams, mokslinėms programoms, Lietuvos mokslo tarybai bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrai tobulinti.

„Universitetas be mokslinių tyrimų – ne universitetas. Todėl ES struktūrinių fondų lėšos pakels ir universitetinių studijų, ypač magistrantūros bei doktorantūros, kokybės lygį ir pritrauks ypač gabius studentus“, – teigė A. Žalys.

Mokslininkai bus mažiau priklausomi

2007–2013 metų ES struktūrinių fondų lėšos mokslininkams leidžia būti mažiau priklausomiems nuo institucijos administracijos, nes dėl perspektyvius projektus vykdančių mokslininkų tos institucijos pradės konkuruoti.

„Finansavimas sudaro sąlygas naujai mokslinių tyrimų kokybei. Institucijoms atsiras poreikis pritraukti geriausius mokslininkus, geriausius studentus. Geras mokslininkas tampa asmenybe, galinčia diktuoti savo sąlygas“, – sakė A. Žalys.

Nacionalinių mokslo programų finansavimas leidžia ne tik geriausiems mokslininkams laimėti konkursus atskirų programų projektams įgyvendinti, bet ir sudaro galimybes valstybei spręsti svarbias mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros problemas. Taip pat didina mokslininkų prestižą ir šios profesijos patrauklumą tarp jaunimo bei skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Mobizona.lt – telefonų dėklai, apsauginiai stiklai, dalys

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2022 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama