Ar tikrai interneto piratų aukso amžius Lietuvoje baigėsi, ar jie tiesiog persikėlė ten, kur jų nematome? Tinklalaidės „Pokalbiai LATGA Autorių namų virtuvėje“ epizode apie kovos su interneto piratais realijas kalbėjosi kino režisierius Kęstutis Gudavičius, piratines svetaines blokuojančios Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Stebėsenos skyriaus vadovas Andrius Katinas ir intelektinės nuosavybės teisės srities ekspertas Andrius Iškauskas.
Ar tikrai interneto piratų aukso amžius Lietuvoje baigėsi, ar jie tiesiog persikėlė ten, kur jų nematome? Balandžio 26 d. minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena – šiai progai skirtame tinklalaidės „Pokalbiai LATGA Autorių namų virtuvėje“ epizode apie kovos su interneto piratais realijas kalbėjosi kino režisierius Kęstutis Gudavičius, piratines svetaines blokuojančios Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Stebėsenos skyriaus vadovas Andrius Katinas ir intelektinės nuosavybės teisės srities ekspertas Andrius Iškauskas.
Leonardo Borotinsko nuotr. / LATGA tinklalaidės filmavimas
Tinklalaidės dalyviai svarstė, kas efektyviau mažina piratavimą – sankcijos ar augantis legalių platformų prieinamumas. Taip pat aptarė, kaip keičiasi vartotojų įpročiai – gal piratavimas tampa nebemadingas. Epizode kalbėta ir apie tai, ar įmanoma visiškai suvaldyti piratavimą, ar jis tik keis formas ir persikels į naujas erdves.
Lietuviški filmai – ir Rusijos juodojoje rinkoje
Apie tai, su kuo realiai susiduria kūrėjai, pasidalijo režisierius, LATGA narys, tokių populiarių filmų kaip „ReEmigrantai“ (pirma ir antra dalys), „Tarp mūsų, berniukų“ ir kt. autorius K. Gudavičius. Jis tinklalaidėje pasakojo, kad savo filmų yra aptikęs ne tik pagrindinėse lietuviškose, bet ir rusiškose nelegaliose svetainėse. „Keista girdėti, kad tavo filmą įgarsina kažkokie rusų aktoriai, jie stengiasi, vaidina. Kodėl ir kam?“, – retoriškai klausė režisierius.
Jis sutiko, kad filmų atsiradimas juodojoje rinkoje tarsi parodo, kad jie yra populiarūs. „Vis dėlto mane, kaip režisierių, apima keistas jausmas – lyg ir smagu, kad žiūri, bet galėtų žiūrėti legaliai“, – šypsojosi jis.
Paklaustas, ar kada su prodiuseriais bandė paskaičiuoti nuostolius, kuriuos patiria dėl piratavimo, K. Gudavičius pripažino, kad tokie skaičiavimai – labai „sąlyginiai“, nes juk nežinai, ar tie žmonės, kurie filmą žiūrėjo ar parsisiuntė iš piratinės svetainės, ateitų į kino teatrą ar žiūrėtų legalioje platformoje. „Kaip tik besiruošdamas tinklalaidei „YouTube“ radau nelegaliai prieš trejus metus įdėtą savo filmą. Jis surinkęs apie 85 tūkstančius peržiūrų. Jeigu padaugintume iš 7 eurų, gautume daugiau nei pusę milijono. Jeigu tie 85 tūkstančiai žmonių ateitų pažiūrėti filmo į kino teatrus, jis Lietuvoje jau būtų laikomas labai sėkmingu“, – kalbėjo filmų autorius.
Intelektinės nuosavybės teisės ekspertas, advokatų kontoros „Noor“ partneris A. Iškauskas, kuriam buvo patikėta moderuoti pokalbį, prisiminė vieno režisieriaus pasakojimą apie skambutį iš piratinės svetainės administratoriaus. „Piratas sako jam: „Žiūrėk, brolau, tu man patinki, tavo filmas geras. Aš neleisiu, kad pas mane svetainėje atsidurtų.“ Man tai priminė tokį visiškai mafijos reikalą – esą tik aš galiu spręsti, ar bus vienaip, ar kitaip. Reikia tikėtis, kad šitie laukiniai laikai jau praėjo“, – kalbėjo A. Iškauskas.
Jis akcentavo, kad kovos su interneto piratavimu koordinavimas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) patikėtas 2019 m., anksčiau tuo savanoriškais pagrindais užsiėmė autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos, padedant teisėsaugos institucijoms ir samdomiems teisininkams.
Daugiausia – veidrodinių kopijų
Koks turinys daugiausia plinta nelegaliai? Kodėl susidaro įspūdis, kad piratinių svetainių yra tiek daug? Kas gali kreiptis į LRTK su prašymu blokuoti vieną ar kitą įtartiną puslapį? Kiek laiko trunka blokavimas? Kokią įtaką kovai su piratais padarė 2023 m. liepos 1 d. įsigalioję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kurie suteikė teisę LRTK bausti ne tik svetainių valdytojus, bet ir pačius vartotojus? Šie ir daugybė kitų klausimų buvo užduoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Stebėsenos skyriaus vadovui A. Katinui.
LRTK atstovas A. Katinas epizode atskleidė, kad apie 85 % piratinio turinio sudaro filmai ir serialai, o po jų seka muzika, straipsniai ir knygos. „Vienas įdomus atvejis kaip tik susijęs būtent su knyga. Kreipiasi į mus autorius ir sako: knyga išleidžiama po mėnesio, o ji jau yra torentų svetainėje. Peržiūrėjome patalpintos rinkmenos metaduomenis ir padarėme išvadą, kad greičiausiai ji buvo „nutekinta“ iš spaustuvės“, – pasakojo A. Katinas.
Pasak jo, originalių piratinių svetainių, kurios yra skirtos Lietuvos auditorijai, yra ne tiek ir daug, vos kelios. Didžiąją dalį – apie 90 % – sudaro tų svetainių veidrodinės kopijos. „Kai vienas administratorius turi keliasdešimt vienos piratinės svetainės kopijų, kurios nebūtinai vizualiai panašios, susidaro įspūdis, kad tai yra skirtingos paslaugos. Iš esmės žmonės renkasi iš kelių tų pačių nelegalių puslapių ir moka pinigus tiems patiems nusikaltėliams. Beje, neretai nelegalaus turinio vartotojai galvoja, kad tai yra teisėtos svetainės – tai parodė ir mūsų apklausos“, – pasakojo LRTK atstovas.
Vartotojas įkliuvo net keturis kartus
Kaip atskirti piratinę svetainę nuo legalios? A. Katinas rekomendavo pirmiausia atkreipti dėmesį į rekvizitus – jeigu nerandate įmonės pavadinimo, o atsiskaityti tiesiogiai per banką negalima ir turi naudotis kokiomis nors mokėjimo platformomis, o pinigų gavėjas irgi neaiškus, galima įtarti, kad svetainė yra nelegali. „Kitas svarbus dalykas: jeigu mes nueiname į tokią svetainę ir matome, kad ten yra 50 tūkstančių filmų... Na, taip tiesiog negali būti. Nei viena legali svetainė, neskaitant filmų archyvų, neturi tokio didelio turinio kiekio. Kitas dalykas – pats domenas. Piratai mėgsta naudoti egzotiškus – in, io, tv ir pan.“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip vyksta blokavimo procedūra? Pirmiausia LRTK sulaukia pranešimo apie įtartiną svetainę. Tai gali daryti tiek autoriai, tiek jų atstovai (gamintojai, leidėjai), kolektyvinio teisių administravimo asociacijos (LATGA, AGATA, AVAKA). „Po kreipimosi, kai jau turime pranešimą, mes pradedame tos svetainės stebėseną, tuo pat metu prasideda ir teisiniai procesai“, – pasakojo A. Katinas.
Pasak jo, techniškai svetainės blokavimas vyksta labai greitai – vos per 15 minučių, nes Lietuvoje veikia centralizuota duomenų blokavimo sistema, kurią įkūrė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Kur kas ilgiau užtrunka teisiniai procesai. „Nemažai priklauso nuo svetainės tipo: ar tai torentų, ar VOD (vaizdo turinys pagal pareikalavimą) svetainė. Dar svarbu, kur ta svetainė registruota, kiek ji turi kopijų, kiek ta svetainė naudojasi „Google“ ar kitų interneto tarpininkų paslaugomis“, – pasakoja pašnekovas. Beje, LRTK tapo patikimais pranešėjais „Google“ aplinkoje ir glaudžiai bendradarbiauja su šiuo technologijų gigantu šalindama piratines svetaines iš jo paieškos sistemų.
Jis atskleidė, kad nuo 2023-iųjų metų, kai įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, įgalinę LRTK bausti ne tik svetainių valdytojus, bet ir pačius vartotojus, pinigines baudas (jos siekia nuo 280 iki 600 eurų, jeigu vartotojas pagaunamas pirmą kartą) sumokėjo beveik 400 nelegalaus turinio naudotojų. „Viskas prasidėjo nuo filmo „Tu mano deimantas“ – už jo žiūrėjimą nelegaliose svetainėse buvo paskirtos pirmos baudos. Žmonės tada komentavo, kad mūsų komisija dirba tik su lietuviškais filmais, bet realybė buvo kitokia. Beje, Lietuvoje turime jau vieną rekordininką, kuris buvo sugautas keturis kartus. Kiek supratome, jis norėjo patikrinti mūsų komisijos darbo metodus“, – šypsodamasis pasakojo A. Katinas iš LRTK.
