Technologijų amžius darbo paieškos procesą pavertė ginklavimosi varžybomis: šiandien, siųsdami savo gyvenimo aprašymą į svajonių poziciją, jūs konkuruojate ne tik su kitais specialistais, bet ir su robotais. Realybė, su kuria jau susiduria Lietuvos darbdaviai bei kandidatai, primena mokslinės fantastikos filmą: atrankose masiškai dalyvauja netikri kandidatai, ginkluoti dirbtiniu intelektu.
Technologijų amžius darbo paieškos procesą pavertė ginklavimosi varžybomis: šiandien, siųsdami savo gyvenimo aprašymą (CV) į svajonių poziciją, jūs konkuruojate ne tik su kitais specialistais, bet ir su robotais. Realybė, su kuria jau susiduria Lietuvos darbdaviai bei kandidatai, primena mokslinės fantastikos filmą: atrankose masiškai dalyvauja netikri kandidatai, ginkluoti dirbtiniu intelektu (DI), rašoma „Baltic Assist“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Kaip veikia ši schema?
Procesas prasideda nuo tobulai sugeneruoto CV. Dirbtinis intelektas sukuria gyvenimo aprašymą, kuris atitinka darbo skelbimo reikalavimus, įtraukdamas reikiamus raktažodžius ir išgalvotą, bet įtikinamai skambančią patirtį. Tokie dokumentai be vargo įveikia pirminius automatizuotus atrankos filtrus, palikdami tikrus, tačiau mažiau optimizuotus gyvenimo aprašymus užribyje.
Tačiau tikroji problema išryškėja vaizdo interviu metu. Pasitaiko atvejų, kai prisijungia kandidatai iš kitų žemynų, prisidengę europietiškais vardais, vogtomis tapatybėmis ir net suklastotais „LinkedIn“ profiliais.
Dar blogiau – interviu metu jie naudojasi realaus laiko DI įrankiais. Ekrane matomas žmogus atsakinėja skaitydamas „ChatGPT“ sugeneruotus atsakymus, kuriuos jam realiu laiku sufleruoja programinė įranga, analizuojanti interviuotojo klausimus.
Pagrindinis taikinys – tarptautinės įmonės
Ši tendencija ypač ryški tarptautinėse įmonėse, siūlančiose lankstų ar visiškai nuotolinį darbą. Sukčiai tiesiogiai naudojasi geografiniu atstumu ir skaitmeninio bendravimo spragomis.
Tarpautinės užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ žmogiškųjų išteklių vadovė Kristina Margytė-Žvirblė pastebi, kad ši problema jau peržengė pavienių incidentų ribas ir tapo sisteminiu iššūkiu, ypač įmonės Lenkijos skyriaus IT pozicijų atrankose:
„Per pastaruosius dvejus metus stebime dramatišką netikrų kandidatų skaičiaus augimą. Mūsų duomenimis, maždaug 15 proc. visų gaunamų paraiškų į nuotolines pozicijas turi aiškių DI klastojimo požymių, o „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2028 m. kas ketvirtas kandidatų profilis pasaulyje bus netikras. Tai ne tik iškreipia konkurenciją ir kenkia tikriems kandidatams, bet ir kainuoja šimtus valandų laiko, nes vardan daug žadančių robotų nukreipiamas dėmesys nuo realių talentų, kuriuos itin konkurencingoje rinkoje svarbu pasiekti laiku.“
Netikras kandidatas pirminiame atrankos etape dažnai pasirodo geriau nei vidutinis profesionalas. Tačiau susitikus pokalbyje, dažniausiai greitai paaiškėja, kad toks kandidatas neišpildys savo lūkesčių. Tokie kandidatai dažniausiai kalba bendromis frazėmis, neturi jokių pavyzdžių, prieš pateikdami atsakymus tokie kandidatai mėgsta delsti laiką.
Kokie šių apgaulių tikslai?
Šių machinacijų tikslai dažniausiai orientuoti į greitą finansinę naudą. Viena populiariausių schemų – „šešėlinis“ įdarbinimas. Jos metu vienas sukčius, naudodamasis DI įrankiais ir išgalvotomis tapatybėmis, sugeba įsidarbinti net keliose įmonėse visu etatu. Tačiau gautas užduotis deleguoja tretiesiems asmenims, dažnai pasitelkdamas pigesnę darbo jėgą.
Dar viena taktika – trumpalaikis įsidarbinimas, kai tikslas yra gauti vieno ar kelių mėnesių atlyginimą, kol apgaulė paaiškėja. Net jei galiausiai yla išlenda iš maišo ir toks darbuotojas atleidžiamas kaip neišlaikęs bandomojo laikotarpio, tikslas jau būna pasiektas. Vieno ar dviejų mėnesių vakarietiškas atlyginimas šiems asmenims yra milžiniški pinigai, gerokai viršijantys jų gimtosiose šalyse įprastas pajamas.
Vis dėlto kai kurie atvejai peržengia paprasto sukčiavimo ribas ir kelia tiesioginę grėsmę įmonių ar net nacionaliniam saugumui. JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) jau anksčiau yra išplatinęs oficialius perspėjimus dėl Šiaurės Korėjos IT specialistų veiklos. Jie siekia gauti prieigą prie jautrių duomenų, intelektinės nuosavybės ir įmonių vidinių tinklų, taip vykdydami pramoninį šnipinėjimą bei atverdami duris galimoms kibernetinėms atakoms.
K. Margytė-Žvirblė atkreipia dėmesį į stulbinantį technologinį šių apgaulių lygį ir jų poveikį verslui: „Kandidatų maskavimosi technologijos tobulėja neįtikėtinu greičiu. Mes jau fiksuojame atvejų, kai interviu metu naudojami išmaniosios vaizdo klastotės (angl. deepfake) veidui pakeisti, o garso vėlavimas, kurį anksčiau priskirdavome prastam interneto ryšiui, iš tikrųjų yra laikas, per kurį DI asistentai sugeneruoja atsakymą.“
Statistika rodo, kad įmonėms vos vienas sėkmingai bendrovę apgavęs kandidatas gali kainuoti nuo vieno iki trejų metų darbuotojo atlyginimo vertę.
Vis dėlto rinka pamažu adaptuojasi. Personalo valdymo (HR) technologijų kompanijos jau kuria įrankius, gebančius analizuoti akių judesius interviu metu, mikromimikas bei balso tonacijų neatitikimus. Be to, netikrus specialistus su laiku lengviau atpažįsta ir patys atrankų specialistai.
Vis daugiau įmonių atsisako vien nuotolinių pokalbių: įvedami prižiūrimi techniniai testai realiu laiku, o finaliniuose etapuose reikalaujama atvykti į biurą arba pateikti notariškai patvirtintus tapatybės dokumentus dar prieš pasirašant sutartį.
„Šiandienos darbo rinkoje brangiausia valiuta tampa žmogiškumas, kritinis mąstymas ir lengvai patikrinama profesinė reputacija – savybės, kurių jokiam algoritmui kol kas nepavyksta įtikinamai suklastoti“, – apibendrina K. Margytė-Žvirblė.
