Ar žalioji energetika stabdo ekonomiką, ar, atvirkščiai, ją augina? Naujas MRU ekonomikos mokslų daktaro Virgilijaus Dirmos tyrimas siūlo netikėtą atsakymą. Nors ilgą laiką manyta, kad investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius yra daugiau aplinkosaugos klausimas, dr. V. Dirma paneigė šį įsitikinimą.
Ar žalioji energetika stabdo ekonomiką, ar, atvirkščiai, ją augina? Naujas Mykolo Romerio universiteto (MRU) ekonomikos mokslų daktaro Virgilijaus Dirmos tyrimas siūlo netikėtą atsakymą. Nors ilgą laiką manyta, kad investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) yra daugiau aplinkosaugos klausimas, dr. V. Dirma paneigė šį įsitikinimą. Jo disertacijoje atskleidžiama, kad žalioji energetika gali būti ir ekonomikos variklis.
Žalioji energija – darbo vietos ir investicijos
 Foto: asmeninis mokslininko archyvas |
|---|
Tyrimo rezultatai rodo, kad atsinaujinančių energijos išteklių plėtra tiesiogiai prisideda prie darbo vietų kūrimo. Dr. V. Dirma dalinasi, kad plečiant AEI ypač išauga poreikis aukštos kvalifikacijos specialistų inžinerijos, technologijų, gamybos, statybos ir aptarnavimo srityse, kas skatina vietinę ir regioninę ekonomiką.
Mokslininkas siūlo daugiau dėmesio skirti biomasės potencialui. Šis energijos šaltinis gali būti itin reikšmingas regionams. Jis kuria darbo vietas žemės ūkyje ir miškininkystėje, didina smulkiojo bei vidutinio verslo galimybes. Tokiu būdu žalioji energetika tampa ne vien tik aplinkosaugos, bet ir regioninės plėtros sprendimu.
Ne mažiau svarbus ir galimų investicijų klausimas. AEI projektai dažnai pritraukia ir vietinių, ir tarptautinių investuotojų dėmesį. Mokslininko teigimu, regionai, kuriuose tokie projektai įgyvendinami, gauna reikšmingos finansinės naudos, o tai padeda užtikrinti ilgalaikį tvarų augimą ir ekonominę gerovę.
„Tai tarsi investicija į vaismedžių sodą – ilgainiui gauname gausų ir švarų derlių“, – sako dr. V. Dirma, pabrėždamas, kad žalioji energetika veikia kaip ilgalaikis sprendimas, atnešantis grąžą ateityje.
Energetinis saugumas
Kita svarbi tyrimo įžvalga – energetinis saugumas. Atsinaujinantys ištekliai leidžia Lietuvai mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų. Tai ypač aktualu mažoms, nuo energijos importo priklausomoms ekonomikoms, kurias neretai paliečia energijos kainų svyravimai ir krizinės situacijos. Pasak mokslininko, užuot pirkę energiją iš kitų šalių, galime daugiau jos gamintis patys iš saulės, vėjo ar vandens. Tai leistų Lietuvai tapti šeimininke ir nepriklausyti nuo kitų šalių malonės. Be to, AEI naudojimas teigiamai veikia klimato kaitą: kuo daugiau naudojame saulės ir vėjo energijos, tuo mažiau teršiame orą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Kelias į ateitį
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Dr. V. Dirmos nuomone, svarbiausia suprasti, kad atsinaujinanti energetika nėra ekonomikos stabdis. Priešingai – ji kuria pridėtinę vertę, skatina inovacijas ir atveria naujas galimybes. Tai panašu į sprendimą įsigyti ekonomišką automobilį – pradžioje investuojame daugiau, bet vėliau taupome pinigus ir mažiau teršiame aplinką.
„Įsimintiniausia buvo tai, kad tyrimo rezultatai parodė priešingi nei tikėtasi. Tai buvo tarsi atrasti, kad kompasas rodo kitą kryptį, bet būtent ši veda į ateitį“, – apibendrina mokslininkas.
Taigi žalioji energetika Lietuvai ne prabanga, o būtinybė. Ji leidžia derinti ekonomikos augimą su švaresne aplinka ir didesniu saugumu. Tai sprendimas, kurio naudą pajus tiek ši, tiek ateities kartos.
Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
