Didžioji dalis elektromobilių vis dar yra brangesni už degalais varomus automobilius, o tai neretai tampa svertu, kodėl vairuotojai renkasi būtent pastaruosius modelius. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu įvertinti ne tik pradinę transporto priemonės kainą, bet ir viso jos naudojimo metu patiriamas išlaidas. Tad kiek iš tiesų galima sutaupyti?
Didžioji dalis elektromobilių vis dar yra brangesni už degalais varomus automobilius, o tai neretai tampa svertu, kodėl vairuotojai renkasi būtent pastaruosius modelius. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu įvertinti ne tik pradinę transporto priemonės kainą, bet ir viso jos naudojimo metu patiriamas išlaidas. Tad kiek iš tiesų galima sutaupyti?
Sieniniai elektromobilių įkrovikliai („Shutterstock“ nuotr.)
Pigesnis gali būti bet kuris elektromobilis
Įmonės „Ignitis“ Elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta atkreipia dėmesį, kad esant dabartinėms degalų ir elektros energijos kainoms, elektromobilių savininkams kiekvienas nuvažiuotas kilometras atsieina mažiausiai du kartus pigiau nei vidaus degimo variklius turinčių automobilių vairuotojams.
„Bendrovės „Ignitis ON“ skaičiavimai rodo, kad vairuotojui, per metus nuvažiuojančiam 15–20 tūkst. km ir 60–80 proc. įkrovimo sesijų atliekant namuose, o likusias – greito ir itin greito įkrovimo stotelėse, esant dabartinėms kainoms išlaidos energijai bus bent 2–3 kartus mažesnės“, – scenarijų dėlioja specialistas.
Elektromobilių ir investicinės bankininkystės ekspertas Tadas Ratkevičius sako, kad pagrindinis atskaitos taškas, kada elektromobilis atsiperka bet kokiu atveju, yra savarankiška elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Anot specialisto, jeigu patenkinami energijos poreikiai ir jos dar lieka, tuomet elektromobilio įkrovimui elektros savikaina siekia iki 0,10 euro už kilovatvalandę.
„O tai reikštų, kad 100 km nuvažiavimas kainuotų apie 2 eurus. Palyginimui, 100 km nuvažiavimas automobiliu su vidaus degimo varikliu kainuoja vidutiniškai apie 11,2 euro. Tai reiškia, kad kiekvienas nuvažiuotas 100 km jau leidžia sutaupyti 9,2 euro. Kuo daugiau kilometrų nuvažiuojama, tuo taupymas yra didesnis“, – paaiškina elektromobilių duomenų platformos įkūrėjas.
Tokiu būdu per metus įveikus apie 20 000 km, galima sutaupyti iki 1 840 eurų. Šie skaičiavimai paremti ne teoriniais, bet realistiškais rodikliais, kai elektromobiliui priskiriamos vidutinės 20 kWh/100 km, o benzininiam modeliui – 8 l/100 km sąnaudos ir benzino kaina siekia 1,40 euro už litrą.
„Mano paskaičiavimais, jeigu per metus nuvažiuojama 20 000 km, nuolat įsikraunama namuose net ir neturint savo saulės elektrinės ir elektromobiliu naudojamasi bent 5 metus, bet kuris Lietuvoje parduodamas modelis galiausiai bus pigesnis nei jo benzinu arba dyzelinu varomas analogas. Taigi rida ir kilovatvalandės kaina yra tie svariausi elementai, kurie lemia, ar elektromobilis atsiperka“, – dėsto ekspertas.
Apsimoka net ir nekraunant namuose
T. Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad ženklias sumas sutaupyti galima ne tik neturint savo saulės elektrinės, bet ir visiškai neįkraunant elektromobilio namuose. Anot eksperto, per pastaruosius metus Lietuvoje išaugusi elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių ir smarkiai padidėjusi įkrovimo prieigų operatorių konkurencija lėmė gerokai sumažėjusias kainas viešosiose įkrovimo stotelėse.
Pašnekovas juokauja, kad dabar jau galima rasti tokių kainos pasiūlymų, kai viešojoje stotelėje pavyktų įsikrauti pigiau nei namuose. Todėl net ir mišrus įkrovimas, kai, pavyzdžiui, du trečdalius krovimo sesijų atliekama namie ar darbe, o likusį laiką įsikraunama greitojo ar net ultragreitojo įkrovimo stotelėse, vis dar leidžia gerokai sutaupyti.
„Lietuvoje situacija yra labai palanki. Jau praktiškai neįmanoma rasti nė vieno viešojo įkroviklio, kuriame įkrovimas būtų brangesnis, nei važiuoti benzininiu automobiliu. Dabar jau kartais žmonės skundžiasi, kad 0,35 euro už kilovatvalandę yra daug, ir ieško dar geresnių pasiūlymų“, – pastebi T. Ratkevičius.
Sparti stotelių plėtra
Pašnekovas sako, kad benzinui kainuojant 1,4 euro, važiuoti elektromobiliu taptų brangiau tik kilovatvalandei atsieinant daugiau nei 0,56 euro. Tačiau operatorių konkurencijai stiprėjant, energijos kainų šuolių tikimybė menksta.
Be to, Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugpjūtį mūsų šalyje 57,2 proc. energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Nacionalinė elektros generacija patenkino apie 74 proc. šalies vartojimo poreikio, tad išorinio poveikio kainoms tikimybė išlieka ribota.
Eksperto žodžius patvirtina ir situacija rinkoje. Pavyzdžiui, didžiausias Lietuvoje elektromobilių viešųjų įkrovimo prieigų operatorius „Ignitis ON“ nuo rugpjūčio 1 d. reikšmingai sumažino įkrovimo kainas: itin greitojo (150 kW ir daugiau) įkrovimo stotelėse kilovatvalandės kaina prasideda nuo 0,35 euro, greitojo (45–149 kW) – nuo 0,28 euro, o lėtojo (iki 44 kW) – nuo 0,25 euro. Kitas operatorius „Eleport“ iki rugsėjo 30 d. taikė 0,32 euro/kWh lėtojo įkrovimo tarifą ir 0,39 euro/kWh greitojo įkrovimo (iki 400 kW).
E. Balta atkreipia dėmesį, kad ne mažiau svarbi ir sparti viešojo įkrovimo tinklo plėtra, kuri pastaraisiais metais įgavo įspūdingą mastą. Šių metų rugpjūčio mėnesį vien „Ignitis ON“ Baltijos šalyse jau siūlė daugiau kaip 1 500 įkrovimo prieigų, iš kurių per 1 100 buvo greito įkrovimo.
„Šiuo metu Lietuvoje jau nėra vietos, kur mūsų įkrovimo įranga būtų nutolusi daugiau kaip 50 km viena nuo kitos. O greitojo įkrovimo infrastruktūra itin patogiai pasitarnauja ne tik keliautojams tarp miestų, bet ir miestų gyventojams“, – pažymi E. Balta.
Daugiau veiksnių
Vienos autoritetingiausių tyrimų ir pramoninės informacijos mainų platformų, skirtų automobilių parkų valdymo ir mobilumo sektoriui, „Arval Mobility Observatory“ analizė rodo, kad elektromobilių priežiūros kaštai ilgainiui yra 30–50 proc. mažesni nei modelių su vidaus degimo varikliais. Tai lemia konstrukciniai skirtumai: elektromobiliai turi mažiau judančių ir besidėvinčių detalių, jiems nereikia keisti variklio alyvos, gerokai ilgiau tarnauja stabdžių sistemos elementai ir pan.
„Todėl skirtumas tarp aptarnavimų kainos taip pat gali būti ženklus, tik metinės sumos paprastai yra mažesnės nei išlaidos energijai. Be to, visi didieji bankai ir lizingo bendrovės siūlo palankesnes finansavimosi sąlygas, todėl kuo brangesnis elektromobilis, tuo didesnę sumą galima sutaupyti“, – priduria T. Ratkevičius.
Elektromobilius įsigyjantiems vairuotojams tebetaikoma valstybės parama: už naują modelį skiriama 5 000 eurų subsidija, juridiniams asmenims – 4 000 eurų. PVM mokėtojai, pirkdami elektrinę transporto priemonę, gali pasinaudoti PVM atskaita, jei kaina neviršija 50 000 eurų. Lygiagrečiai galioja subsidijų programos įkrovimo stotelėms namuose ir daugiabučiuose, kurios tiesiogiai mažina eksploatacinius kaštus.
„Ateityje elektromobilį bus ne tik gerokai pigiau, bet ir paprasčiau eksploatuoti. Mūsų dėmesio centre ir toliau liks įkrovimo technologijų vystymas. Matome, kad itin greitas ir patikimas įkrovimas taps svarbia visos elektrinio mobilumo ekosistemos dalimi“, – reziumuoja E. Balta.
