Trys raidės pastaraisiais metais keičia automobilių pramonės veidą – SDV arba programine įranga apibrėžtas automobilis. Gatvėse vis daugėja transporto priemonių, kurių savybės vis ryškiau priklauso ne nuo naujo variklio ar pavarų dėžės, o nuo nuotoliniu būdu siunčiamų programinės įrangos atnaujinimų. Kai kurie gamintojai net komforto ar važiavimo funkcijas siūlo atrakinti už papildomą mokestį. Tad kokia ateitis laukia tokius automobilius perkančių vairuotojų?
Trys raidės pastaraisiais metais keičia automobilių pramonės veidą – SDV (angl. Software Defined Vehicle), arba programine įranga apibrėžtas automobilis. Gatvėse vis daugėja transporto priemonių, kurių savybės vis ryškiau priklauso ne nuo naujo variklio ar pavarų dėžės, o nuo nuotoliniu būdu siunčiamų programinės įrangos atnaujinimų. Kai kurie gamintojai net komforto ar važiavimo funkcijas siūlo atrakinti už papildomą mokestį. Tad kokia ateitis laukia tokius automobilius perkančių vairuotojų?
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Automobilis dabar, jo galimybės – vėliau?
Ar ateityje pirkėjas galės įsigyti papildomų funkcijų jau po automobilio pristatymo? Ar dėl to keisis pardavimo modelis? Tokių klausimų neretai kyla ekspertams, stebint naujausių modelių premjeras.
Moderniuose elektromobiliuose gamintojai integruoja centralizuotą elektronikos, galios sistemų architektūrą bei operacines sistemas taip, kad nauji saugumo, efektyvumo ar pramogų valdymo moduliai būtų diegiami nuotoliniu būdu – kaip telefone ar kompiuteryje. Nuo „Tesla“ iki „Mercedes-Benz“ ar „Kia“ – daugelis pažangiausių gamintojų vairuotojams suteikia galimybę savo pirkinius vėliau modernizuoti ar net papildyti naujomis funkcijomis, pasitelkiant vadinamuosius OTA (angl. Over the Air) atnaujinimus.
Pavyzdžiui, nuo 2025 m. liepos visi „Kia“ automobiliai, turintys naujausios kartos informacijos ir pramogų sistemą ccNC (angl. connected car Navigation Cockpit), galės gauti žemėlapių, kelionės planavimo ar energijos vartojimo efektyvumo naujinius nuotoliniu būdu. Gamintojo atstovai investuotojų dienoje paskelbė, kad ateityje vartotojai taip pat turės galimybę užsisakyti papildomų funkcijų tiesiog per „Kia Connect Store“ programėlių parduotuvę.
Tai reiškia, kad vairuotojas, neišėjęs iš namų, galės savo automobilyje aktyvuoti, tarkime, išmanesnę pastovaus greičio palaikymo sistemos versiją „Highway Driving Assist 2+“, leidžiančią automobiliui greitkelyje savarankiškai keisti eismo juostas.
Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ ekspertas Matas Buzelis sako, kad gamintojai nuolat ieško sėkmingesnių verslo modelių. Atsiejus techninę įrangą nuo programinės, automobilio funkcionalumas tampa itin lankstus ir pritaikomas prie individualių poreikių.
„Galimybė po įsigijimo aktyvuoti adaptyviąją pakabą ar įjungti aukštesnio lygio autonomiškumo kruizo kontrolę gali patraukti ne vieną vairuotoją, planuojantį savo poreikius ateityje. Elektromobilis savaime yra galingesnis ir dinamiškesnis automobilis, tad jam papildoma galia nėra tokia būtina – labiau vertinami sprendimai, didinantys nuvažiuojamą atstumą. O rinkoje geidžiamumą šiandien diktuoja ekranai, kompiuteriai ir juos valdanti įranga“, – aiškina ekspertas.
Šio pokyčio pionieriumi laikoma „Tesla“, tačiau į jį sparčiai įsitraukia vis daugiau žaidėjų. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ siūlo elektromobilių „ID.3“ savininkams už maždaug 19 eurų per mėnesį „atrakinti“ papildomas 20 AG, o kartu ir kitas funkcijas. Didesnę galią bei sukimo momentą už papildomą mokestį kai kuriuose elektriniuose modeliuose siūlo ir „Mercedes-Benz“, ir „Polestar“.
Gamintojai tikrina vartotojų nuotaikas
Nepaisant prenumeratų ekonomikos augimo, mėnesinius mokesčius už naujas automobilių funkcijas vairuotojai vis dar vertina atsargiai, rodo liepos mėnesio „S&P Global“ ataskaita. Palyginti su 2024 m., kai 86 proc. respondentų teigė sutinkantys mokėti už su automobiliu susijusias paslaugas, šiemet taip atsakė 68 proc. apklaustųjų.
Nemenką pasipiktinimą prieš kelerius metus sukėlė BMW sprendimas už papildomą mokestį siūlyti nuotoliniu būdu aktyvuoti sėdynių šildymą. Po kritikos bangos Vokietijos gamintojas šios paslaugos atsisakė.
Pati galimybė įsigyti pasirinktų funkcijų vertinama palankiai, nes leidžia vairuotojui prisitaikyti automobilį prie poreikių net ir praėjus keleriems metams po įsigijimo. Tačiau diskusijos kyla dėl to, už kokias paslaugas moralu prašyti papildomo mėnesinio mokesčio.
„Su televizijos kanalų prenumerata to lyginti negalima, nes tai – pramoginis turinys, kurį panaudoji ir pamiršti. Automobilis – būtinosios reikmės dalykas, tad jame reikalingos funkcijos turi būti: jos tenkina arba netenkina vairuotojo“, – teigia M. Buzelis.
Todėl dalis gamintojų pasirenka kitą strategiją. Pavyzdžiui, „Kia“ vengia prenumeratų modelio ir siūlo vartotojams iš karto įsigyti norimo funkcionalumo automobilį arba vėliau išplėsti jo galimybes susimokėjus vienkartinį mokestį. Tokiu būdu pirkėjas išvengia nuolatinių mėnesinių išlaidų ir gali patogiai aktyvuoti funkcijas tik tada, kai jos tampa aktualios.
Tarkime, jei po pusmečio paaiškėja, kad praverstų pažangesni pagalbininkai automagistralėje, vairuotojui pakanka nusipirkti naujinį virtualioje parduotuvėje – ir jis veiks gamykliniu lygiu, laikantis garantijos sąlygų.
Anot M. Buzelio, vartotojų lūkesčiai taip pat skiriasi priklausomai nuo automobilio segmento. Ekonominės klasės modeliuose laikinas funkcijų aktyvavimas gali būti praktiškas sprendimas, tačiau iš „premium“ automobilio vairuotojai paprastai tikisi gausaus funkcijų paketo iš karto.
„Nemoralu imti mokestį už esmines ar su saugumu susijusias sistemas. Tačiau visiškai normalu mokėti už „malonu turėti“ funkcijas – priekinio stiklo šildymą, bagažinės atidarymą kojos mostu ar papildomus esamų sistemų plėtinius“, – sako ekspertas.
Gali padidinti vertę
Dar vienas aktualus klausimas – kaip programine įranga pagrįsti automobiliai pakeis likutinę vertę. Spartūs technologiniai atnaujinimai leidžia transporto priemonei „nesenti“ funkcionalumo prasme: net ir penkerių metų elektromobilis gali gauti naujausią pagalbinę ar komforto sistemą, patobulintą baterijų valdymo programą. Tai gali padidinti naudotų automobilių patrauklumą rinkoje.
Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, vairuotojai gali tikėtis ne tik programine įranga moduliuojamų automobilių, bet ir lankstesnės jų „kietosios“ dalies. Štai „Kia“ planuoja, kad naujos kartos elektromobiliai pereis prie visiškai modulinės, atnaujinamos architektūros. Tokiu būdu automobilis taps tarsi mobilioji platforma, kurios galimybės visapusiškai plečiasi net ir praėjus metams po pirkimo – ar pasikeitus savininkui, ar šeimos poreikiams.
Remiantis „McKinsey“ tyrimais, iki 2030 m. programinė įranga automobiliuose sudarys maždaug trečdalį jų vertės. „Stellantis“ ir „General Motors“ koncernai tikisi iki dešimtmečio pabaigos kasmet gauti po 17–21,3 mlrd. eurų pajamų iš programinės įrangos ir paslaugų.
