Mikrobangų krosnelė yra vienas iš tų buities prietaisų, kuris kelia emocijas. Vieni ją dievina už patogumą ir greitį, kiti žiūri įtariai, neva ji spinduliuoja pavojingus signalus, naikina vitaminus ir netgi didina vėžio riziką. Gydytojai ir mokslininkai tuo tarpu bando nubrėžti aiškią ribą tarp realybės ir išgalvotų baimių, tačiau mitai laikosi įsikibę.
Mikrobangų krosnelė yra vienas iš tų buities prietaisų, kuris kelia emocijas. Vieni ją dievina už patogumą ir greitį, kiti žiūri įtariai, neva ji spinduliuoja pavojingus signalus, naikina vitaminus ir netgi didina vėžio riziką.
Nors praėjo dešimtmečiai nuo tada, kai šie prietaisai tapo įprasti mūsų virtuvėse, daugelis iki šiol vengia jų naudoti arba daro tai su tam tikru nerimu. Prie šio nerimo prisideda ir tai, kad informacija internete labai skirtinga.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vieni tinklaraštininkai dalinasi istorijomis apie nuodingą poveikį, kiti dalina patarimus, kaip maistą „neutralizuoti“, jeigu jau šildote mikrobangėje. Gydytojai ir mokslininkai tuo tarpu bando nubrėžti aiškią ribą tarp realybės ir išgalvotų baimių, tačiau mitai laikosi įsikibę.
Kodėl šis klausimas vis dar aktualus? Galbūt todėl, kad jis susijęs su mūsų pačių kasdienybe – nuo šildomos sriubos iki pieno puodelio vaikui. Noras apsaugoti sveikatą yra natūralus, o viskas, kas susiję su „nematomomis bangomis“, vis dar atrodo mistiška.
Tad verta panagrinėti iš esmės, ar mikrobangų krosnelė tikrai kelia grėsmę, ar tai dar vienas pavojingai įsitvirtinęs mitas?
Kaip veikia mikrobangų krosnelė?
Mikrobangų krosnelė nėra magijos aparatas. Ji veikia labai paprastu principu – specialus įrenginyje esantis magnetronas skleidžia elektromagnetines bangas, kurios verčia vandens molekules maiste vibruoti. Ši vibracija sukuria šilumą, todėl maistas įšyla.
Tai nėra jonizuojanti spinduliuotė, kuri, kaip pavyzdžiui rentgeno spinduliai, galėtų pažeisti ląsteles ar DNR. Verta pažymėti, kad mikrobangos veikia tik tada, kai durelės yra uždarytos. Įrenginys turi saugiklius, kurie neleidžia jam veikti atidarius dureles, kitaip tariant, vartotojas fiziškai negali būti veikiamas mikrobangų.
Be to, pats spinduliavimas – tai ne radiacija, kuri kaupiasi maiste, o tiesiog energijos forma, kuri greitai išsisklaido. Tad baimė, kad maistas šviečia ar įgauna radiacijos – visiškai neturi mokslinio pagrindo.
Maistinės medžiagos – ar tikrai nyksta?
Viena iš dažniausiai skleidžiamų baimių, esą mikrobangų krosnelė naikina vitaminus. Realybė šiek tiek kitokia. Iš tiesų, kai kurios medžiagos, kaip, pavyzdžiui, vitaminas C, yra jautrios karščiui, bet tai galioja nepriklausomai nuo šildymo būdo.
Virimas ant viryklės, kepimas orkaitėje ar net saulėje laikomas obuolys irgi praranda dalį savo maistinės vertės.
Moksliniai tyrimai rodo, kad mikrobangų krosnelėje šildomas maistas dažnai išlaiko net daugiau vitaminų nei verdant. Kodėl? Nes šildymas vyksta trumpiau, nereikia tiek daug vandens, kuris išplauna maistines medžiagas.
Tai ypač aktualu, kai kalbame apie daržoves, pavyzdžiui, brokolius ar špinatus. Tinkamai paruoštos mikrobangėje jos ne tik nepraranda vertės, bet kartais net išsaugo daugiau nei verdant puode.
Ar gali sukelti vėžį?
Tai vienas iš baisiausių mitų, esą mikrobangų krosnelė sukelia vėžį. Kol kas nėra nė vieno patikimo mokslinio tyrimo, kuris tai įrodytų. Mikrobangos nėra jonizuojančios, o tai yra svarbiausia. Jos neturi galios pakeisti žmogaus ląstelių struktūros.
Tarptautinės sveikatos organizacijos, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija ar Amerikos vėžio asociacija, jau seniai yra paskelbusios, kad šie prietaisai – jei naudojami teisingai – yra saugūs.
Žinoma, jeigu krosnelė yra pažeista ar sugedusi, rizika išauga, bet tai galioja bet kuriam elektros prietaisui. Atvira laidų jungtis ar nesandarios durelės yra techninis defektas, o ne mikrobangų kaltė. Tad jei krosnelė prižiūrima, švariai naudojama ir nėra apgadinta, jokio papildomo pavojaus ji nekelia.
Plastikas, indai ir sveikata
Dar vienas nerimą keliantis klausimas – plastikiniai indai. Ir šiuo atveju baimė dažnai kyla ne dėl pačios mikrobangų technologijos, o dėl netinkamų medžiagų naudojimo. Kai kurie plastikai, ypač seni ar nepažymėti, gali ištirpti arba išskirti kenksmingų junginių, jei yra veikiami aukšta temperatūra.
Tačiau šiuolaikiniai gamintojai ženklina indus, kurie tinka mikrobangom, jie yra saugūs, nekeičiantys maisto struktūros ar skonio. Svarbiausia yra nenaudoti senų, nežinomų ar iškraipytų plastikinių dėžučių. Geriausia rinktis stiklinius ar keramikinius indus, taip išvengsite bet kokių rizikų, susijusių su plastiko kaita.
Kodėl mitas vis dar gyvas?
Panašu, kad kaltas ne tiek pats įrenginys, kiek žmonių santykis su technologijomis. Mikrobangos – nematomos, tyliai veikiančios, skleidžiančios keistus garsus, tai visada skatino spėliones. Informacijos trūkumas ir pavieniai pasakojimai apie nuodingus poveikius sukuria palankią dirvą sąmokslo teorijoms.
Internete paprasta paskleisti įspėjamąją istoriją, o paneigti ją – daug sunkiau. Be to, kai kuriose šeimose įsitikinimai perduodami iš kartos į kartą, jei močiutė mikrobangų bijojo, anūkė jaučia tą patį nepasitikėjimą. Tai žmogiška, bet tai nereiškia, kad pagrįsta.
Ar reikia bijoti?
Jeigu mikrobangų krosnelę naudojate pagal instrukcijas – nėra ko baimintis. Tai saugus, greitas ir efektyvus būdas šildyti maistą. Vitaminai neišgaruoja, spinduliuotė neveikia jūsų ląstelių, o sveikatai pavojų kelia tik netinkami indai ar sugedęs prietaisas.
Mokslas kalba aiškiai, mikrobangų krosnelė nėra jūsų priešas. Ji neturi jokių magiškų savybių nei gėriui, nei blogiui. Tiesiog įrankis. O kaip jį naudojate – jau jūsų atsakomybė.
