Nors pasaulyje elektromobilių rinka plečiasi kaip niekad sparčiai, Lietuvos vartotojai vis dar žengia atsargius žingsnius – pirmąjį šių metų pusmetį elektromobiliai Lietuvoje sudarė tik apie 5 proc. naujų registracijų, kai visos Europos Sąjungos vidurkis siekia daugiau nei 15 proc. Taip pat remiantis rugpjūčio mėn. naujausiais „Regitros“ duomenimis, vos 1 iš 96 lengvųjų automobilių šalyje yra varomas elektra. Kodėl šio regiono vairuotojai delsia pereiti prie tvaresnio transporto?
Nors pasaulyje elektromobilių rinka plečiasi kaip niekad sparčiai, Lietuvos vartotojai vis dar žengia atsargius žingsnius – pirmąjį šių metų pusmetį elektromobiliai Lietuvoje sudarė tik apie 5 proc. naujų registracijų, kai visos Europos Sąjungos vidurkis siekia daugiau nei 15 proc. Taip pat remiantis rugpjūčio mėn. naujausiais „Regitros“ duomenimis, vos 1 iš 96 lengvųjų automobilių šalyje yra varomas elektra. Kodėl šio regiono vairuotojai delsia pereiti prie tvaresnio transporto? Banko „Citadele“ užsakymu atlikta apklausa atskleidžia, kas stabdo elektromobilių plėtrą ir kokie veiksniai galėtų paskatinti didesnį proveržį.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotrauka
Elektromobilių raida primena išmaniųjų telefonų bumą
Technologiniai virsmai dažnai prasideda nuo nišinių produktų, kuriems reikia laiko prigyti visuomenėje. Elektromobiliai – ne išimtis. Per pastarąjį dešimtmetį jie iš eksperimentinės naujovės virto viena iš sparčiausiai augančių transporto sektoriaus sričių. Pasak „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko, ši raida primena išmaniųjų telefonų bumą – pirmieji modeliai buvo brangūs ir riboti, bet ilgainiui tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi.
„Elektromobilių sektorius šiandien yra ten, kur prieš penkiolika metų buvo išmanieji telefonai. Iš pradžių žmonės abejojo, ar jie reikalingi ir patikimi. Bet tobulėjant technologijoms, atsirado modelių, pritaikytų kiekvienam. Tas pats vyksta ir su elektromobiliais – ilgėja nuvažiuojamas atstumas, trumpėja krovimo laikas, daugėja pasirinkimo, o kartu palaipsniui mažėja ir jų kaina. Kartu keičiasi ir mūsų santykis su jais“, – teigia V. Gurskas.
Pasak jo, globalizacijos įtaka čia milžiniška: nauji sprendimai, gimę Kinijoje ar JAV, labai greitai tampa prieinami Europai. Tai keičia vartotojų lūkesčius – automobilis jau nebėra tik transporto priemonė, nes jis turi atitikti šiuolaikinį gyvenimo būdą, būti tvarus, išmanus ir patogus naudoti.
Elektromobilių kainos krenta, bet dar ne visiems prieinamos
Apklausos rodo, kad nors susidomėjimas elektromobiliais auga, daugelis vairuotojų vis dar susiduria su praktiniais barjerais. Šiemet banko „Citadele“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad net 54 proc. lietuvių elektromobiliai yra vis dar per brangūs – šis rodiklis per metus beveik nepakito (2024 m. – 53 proc.). Panašios tendencijos fiksuojamos ir kaimyninėse šalyse – aukštesnę kainą kaip pagrindinį atgrasantį veiksnį įvardija 53 proc. latvių ir 47 proc. estų. 2024 m. šią priežastį įvardijo atitinkamai 40 ir 44 proc. respondentų.
„Dažnai girdime, kad elektromobilių kainos yra neįkandamos, tačiau reali situacija itin dinamiška. Rinka keičiasi – modelių pasirinkimas kasmet didėja, o kainos nuosekliai krenta. Jei prieš dešimtmetį elektromobilis kainavo daugiau nei 40 tūkst. eurų, šiandien jau galima rasti naujų modelių už mažiau nei 25 tūkst. eurų. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje jie atsiperka dėl mažesnių eksploatacijos kaštų“, – sako V. Gurskas.
Be kainos, Lietuvos vairuotojai dažnai mini ir kitas kliūtis: trumpą nuvažiuojamą atstumą su viena įkrova (48 proc.) bei vis dar nepakankamai patogų įkrovimo tinklą (35 proc.).
Visgi susidomėjimas elektromobiliais per metus pastebimai išaugo – Lietuvoje jau 41 proc. apklaustųjų teigia svarstantys elektromobilio įsigijimą (2024 m. – 32 proc.). Latvijoje tokių šiemet – 30 proc., Estijoje – 27 proc. Banko ekspertas pažymi, kad didžiausią įtaką sprendimui turi valstybės parama bei žemesnės eksploatacijos sąnaudos – tai išskiria atitinkamai 41 proc. ir 37 proc. lietuvių.
Pasirinkimą lemia ir politika
Įdomu tai, kad elektromobilių pasirinkimui įtakos turi ir geopolitiniai veiksniai. JAV prezidento rinkimai bei Elono Musko vieša agitacija atnešė papildomo politinio atspalvio ir į elektromobilių rinką. Tai atsispindi ir Baltijos šalyse – apklausa rodo, kad net 37 proc. gyventojų vengtų įsigyti „Tesla“ elektromobilį ne dėl kainos ar techninių parametrų, o būtent dėl politinių priežasčių.
V. Gurskas pastebi, kad elektromobilių rinkai Europoje didelę įtaką turi Kinija – jos elektromobilių gamintojai aktyviai plečiasi į Senojo žemyno rinką, siūlydami konkurencingus modelius už žemesnę kainą.
„Kinijos gamintojai šiandien gamina apie trečdalį visų pasaulio automobilių, ir jų modeliai sparčiai atkeliauja į Europą. Jei jų kainos išliks žemesnės, tai taps labai rimtu stimulu spartesnei elektromobilių plėtrai mūsų regione. Lietuvoje proveržį paspartintų nuoseklios paramos schemos gyventojams ir verslui, spartesnė įkrovimo infrastruktūros plėtra bei aiški ilgalaikė valstybės strategija. Tokiu būdu elektromobiliai taptų prieinami tiek didmiesčių, tiek regionų vairuotojams“, – teigia ekspertas.
Vis dėlto, kai kalbama apie ilgalaikį proveržį, dauguma gyventojų viliasi europinių iniciatyvų – net 64 proc. lietuvių ir 53 proc. estų mano, kad būtent Europos Sąjungos politika ir investicijos lems reikšmingiausius pokyčius elektromobilių srityje. Azijos įtaka čia nurodoma kur kas rečiau – ją įvardija apie 16 proc. apklaustųjų Baltijos šalių gyventojų.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 m. gegužę ir 2025 m. balandį. Internetinių apklausų būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
