JAV kariuomenės eksperimentas su hipergarsiniu orlaiviu „X-43A“ iki šiol kelia pagarbą tiek mokslininkams, tiek karinės technologijos entuziastams. Nors šis bandymas įvyko dar 2004 metais, jo reikšmė tapo akivaizdi tik dabar, kuomet ant šių pasiekimų pagrindo gimsta nauji ginklai, galintys keisti jėgų pusiausvyrą pasaulyje.
JAV kariuomenės eksperimentas su hipergarsiniu orlaiviu „X-43A“ iki šiol kelia pagarbą tiek mokslininkams, tiek karinės technologijos entuziastams. Nors šis bandymas įvyko dar 2004 metais, jo reikšmė tapo akivaizdi tik dabar, kuomet ant šių pasiekimų pagrindo gimsta nauji ginklai, galintys keisti jėgų pusiausvyrą pasaulyje.
Vien per kelias sekundes pasiektas greitis, daugiau nei 11 tūkst. kilometrų per valandą, tapo ne tik inžinerine pergale, bet ir esminiu lūžio tašku hipergarsinės technologijos plėtroje.
Nors tuo metu tai atrodė kaip laboratorinis triukas, šiandien tai yra viena svarbiausių JAV gynybos technologijų bazių.
Orlaivis „X-43A“ buvo sukurtas NASA kaip dalis programos „Hyper-X“, kurios tikslas yra ištirti hipergarsinių skrydžių galimybes. Tai buvo bepilotis eksperimentinis aparatas, varomas „scramjet“ tipo srauto reaktyviniu varikliu, leidžiančiu deginti kurą ore, kuris juda greičiau nei garsas.
Toks variklis yra itin sudėtingas, bet nepaprastai pažangus. „X-43A“ nepakildavo savarankiškai, jį į 12 kilometrų aukštį pakeldavo bombonešis „B-52“, o paskui dar spartindavo raketa „Pegasus“. Tik tuomet prasidėdavo tikrasis skrydis.
Rekordinis greitis, Mach 9,6 arba 11 300 kilometrų per valandą, buvo pasiektas 2004 metų lapkričio 16 dieną. Skrydis truko vos kelias sekundes, bet jo metu surinkta duomenų apie medžiagų elgseną esant milžiniškam karščiui ir greičiui, degimą viršgarsiniame oro sraute bei aerodinamiką ekstremaliomis sąlygomis.
„X-43A“ buvo pagamintas iš titano lydinių ir padengtas keramikinėmis dangomis ir tai padėjo išgyventi tūkstančius laipsnių siekiantį įkaitimą.
Iš bandymo – į branduolinį ginklą?
Tuo metu atrodęs kaip mokslo projektas, „X-43A“ šiandien yra JAV vystomų hipergarsinių ginklų technologinis pagrindas. Šiuo metu jau testuojami raketiniai užtaisai, galintys pasiekti panašų greitį ir gabenti branduolinį užtaisą.
Tokie ginklai smogia žaibiškai, praktiškai nesustabdomai, jiems perimti dabartinės priešraketinės sistemos dar neparuoštos. Ši kryptis nėra vien tik inžinerinis pasiekimas, tai ir geopolitinė jėga.
Pasak JAV kariuomenės, hipergarsiniai ginklai turi tapti greito atsako garantu, nes jie leidžia smogti bet kuriame pasaulio taške per kelias minutes. Tokia galia gali pakeisti ne tik karinę strategiją, bet ir diplomatinius santykius.
O kas laukia keleivinių lėktuvų?
NASA ir kitos agentūros neatmeta galimybės, kad „X-43A“ technologijos vieną dieną bus pritaikytos ir keleiviniam transportui. Kelionė iš Niujorko į Tokiją per tris valandas. Ir tai ne mokslinė fantastika, o teorinė galimybė.
„Scramjet“ tipo varikliai ir naujos kartos medžiagos gali tai padaryti realybe. Kol kas šią idėją stabdo aukštos gamybos kainos, sudėtingas saugumo užtikrinimas ir aplinkosaugos klausimai. Tačiau jei šie iššūkiai bus įveikti, žmonijos kelionių greitis šoktels į naują lygį.
„X-43A“ kelių sekundžių skrydis, pakeitęs istoriją
Skrydis, trukęs vos keletą sekundžių, šiandien vertinamas kaip vienas reikšmingiausių visos šiuolaikinės aviacijos istorijoje. „X-43A“ tapo atspirties tašku ne tik hipergarsiniam transportui, bet ir ginklų sistemoms, kurios netrukus gali tapti kasdienybės dalimi.
Tai įrodymas, kad žmogaus sumanumas ir technologinė pažanga gali nuvesti gerokai toliau, nei iš pradžių drįsome tikėtis.
