Prieš pusmetį, vasario 9-ąją, Lietuva ir kitos Baltijos šalys žengė istorinį žingsnį, visiškai atsiskirdamos nuo BRELL elektros energijos žiedo – dešimtmečius dominavusios infrastruktūros, jungusios mus su Rusijos ir Baltarusijos elektros tiekimo sistema. Šis techninis pokytis vartotojų praktiškai tiesiogiai nepalietė, tačiau jis ne tik galutinai įtvirtino mūsų energetinę nepriklausomybę, bet ir atvėrė naujų galimybių bei iššūkių atviroje elektros rinkoje.
Prieš pusmetį, vasario 9-ąją, Lietuva ir kitos Baltijos šalys žengė istorinį žingsnį, visiškai atsiskirdamos nuo BRELL elektros energijos žiedo – dešimtmečius dominavusios infrastruktūros, jungusios mus su Rusijos ir Baltarusijos elektros tiekimo sistema. Šis techninis pokytis vartotojų praktiškai tiesiogiai nepalietė, tačiau jis ne tik galutinai įtvirtino mūsų energetinę nepriklausomybę, bet ir atvėrė naujų galimybių bei iššūkių atviroje elektros rinkoje, rašoma „Enefit“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius Valdemar Fiodorovič sako, kad Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL žiedo ir elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa istoriniu įvykiu vadinamas ne veltui. Anksčiau panašaus masto pokytis buvo įgyvendintas tik Vokietijoje, kai po Berlyno sienos griūties Rytų Vokietijos elektros tinklai, veikę sovietinės IPS sistemos pagrindu, buvo prijungti prie Vakarų elektros tinklų.
Vartotojai nieko nepajuto
Tad nenuostabu, jog Baltijos šalys šiam procesui ruošėsi ne vieną dešimtmetį – vystė jungtis su Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėmis, palaipsniui mažino, o nuo karo Ukrainoje pradžios ir visiškai atsisakė elektros pirkimo iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Todėl atsijungiant nuo BRELL techniniai procesai vyko sklandžiai, o vartotojai nieko nepajuto – elektros tiekimas išliko stabilus, jokių jo pertrūkių nebuvo. Paprastai kalbant – atsijungėme ir pamiršome“, – sako V. Fiodorovič.
Atsijungimas nuo BRELL neturėjo tiesioginės įtakos ir elektros kainoms, kadangi prekyba su Rusija ir Baltarusija nevyko jau keletą metų, o „Nord Pool“ biržos kainą formavo ir formuoja elektros energijos paklausos ir pasiūlos santykis Baltijos šalyse.
„Atsijungimas buvo labiau techninis klausimas, įtvirtinantis mūsų energetinę priklausomybę bei sumažinantis šalių agresorių galimybes vykdyti įvairias provokacijas ir diversijas. Tačiau tai nereiškia, kad elektros kainos išlieka stabilios, o didžiausią įtaką joms turi tarptautinių jungčių pralaidumas bei gamybos iš atsinaujinančių šaltinių apimtis. Akivaizdus pavyzdys – prieš pusantro mėnesio po remonto įjungus „EstLink 2“ jungtį tarp Estijos ir Suomijos, kainos biržoje sumažėjo. Todėl džiugu, kad galvojama apie papildomas jungtis su Vakarais, vystomas „Harmony Link“ projektas“, – teigia „Enefit“ vadovas.
Taip pat sparčiai auga atsinaujinančių išteklių energetika, daugėja tiek privačių, tiek verslo investicijų į energijos kaupimo įrenginius, o tai reiškia, kad vis daugiau elektros energijos gamina ne tik didžiosios elektrinės ir energetikos parkai, bet ir maži gamintojai – privatūs asmenys ar įmonės. Kartu tai elektros tiekėjams iškelia būtinybę peržiūrėti verslo modelius, kad būtų atsižvelgta į skirtingų vartotojų poreikius – nuo aktyvių gaminančių vartotojų iki tradicinių buitinių klientų.
Reikia ir reguliacinių pokyčių
„Nors ir lėtai, žengiame atviros, vakarietiškos rinkos modelio link, kai turime daugiau erdvės konkuruoti, veikdami laisvos rinkos sąlygomis, rinkos modelis, kuris egzistavo prieš keletą metų – keičiasi ir per ateinančius metus keisis dar labiau“, – įsitikinęs V. Fiodorovič.
Visgi, „Enefit“ vadovo teigimu, nors techniškai prie Vakarų elektros tinklų prisijungėme, pereiti ir prie visiškai laisvos rinkos dar nedrįstame, o reguliacinė aplinka išlieka konservatyvi.
„Vis dar kišamės į rinką, bandome ją reguliuoti ir stabdome natūralius jos mechanizmus. Vietoje to, kad visi vartotojai ir gamintojai galėtų laisvai veikti rinkoje, pirkdami ir parduodami elektrą už susiformavusią kainą, vis dar saugome specifines grupes, pavyzdžiui, gaminančius vartotojus arba mažiau suvartojančius buitinius vartotojus. Taip pat, nors aiškiai matomas elektros išvestinių finansinių produktų poreikis, pažanga šioje srityje gana vangi“, – teigia V. Fiodorovič.
Pasak jo, Lietuva turi visas sąlygas atsiverti ir plačiau išnaudoti laisvos rinkos suteikiamas galimybes, todėl norėtųsi platesnio požiūrio į atvirą rinką, kurioje didesnė konkurenciją reikštų investicijas į inovacijas, technologinę pažangą ir mažesnes kainas vartotojams.
„Atsijungimas nuo BRELL elektros žiedo buvo be galo svarbus žingsnis Lietuvos energetinės nepriklausomybės kelyje. Tačiau tikrasis darbas tik prasideda. Dabar svarbu ne tik džiaugtis pasiekimu, bet ir drąsiai žengti toliau – atsisakyti pernelyg konservatyvaus požiūrio į rinkos dalyvius, plėtoti tarptautines jungtis, skatinti atsinaujinančios energetikos projektus ir sukurti tvarią aplinką verslo dalyviams. Tik tada galėsime sakyti, kad pilnai išnaudojame sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais suteiktas galimybes“, – pažymi žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ vadovas.
