LRT televizijos studijoje grindimis važinėja nedidukas robotas, atliekantis užduotį. Jis geba rinkti šešiakampes kaladėles ir dėti jas ant žaidimų lentos. Apie roboto sukūrimą pasakojo Vilniaus licėjaus robotikos komandos nariai, grįžę iš JAV, Hiustone, vykusio pasaulio robotikos čempionato.
LRT televizijos studijoje grindimis važinėja nedidukas robotas, atliekantis užduotį. Jis geba rinkti šešiakampes kaladėles ir dėti jas ant žaidimų lentos. Apie roboto sukūrimą pasakojo Vilniaus licėjaus robotikos komandos nariai, grįžę iš JAV, Hiustone, vykusio pasaulio robotikos čempionato.
Vilniaus licėjaus moksleivių sukonstruotas robotas / „Laba diena, Lietuva“ stop kadras
LRT televizijos studijoje – pasaulio robotikos čempionato dalyviai Povilas Kulis, Nojus Adomaitis ir Domas Vrubliauskas.
Pasaulio robotikos čempionate iš 8 000 aktyvių komandų atrenkamos 200, kurios galutinai varžosi Hiustone. Dalyviai kovoja dėl aukščiausios vietos vienoje iš 4 divizijų. Pasiruošimo čempionatui užduotis skiriama kasmet rugsėjo mėnesį.
Lietuvių komanda gavo apdovanojimą, teisėjams juos įvardijus kaip robotikos idėjų skleidėjus šalyje.
„Esame komanda, kuri gyvuoja 1 metus, bet per tą laiką spėjome padaryti net 4 roboto versijas“, – apie nuopelnus sako Nojus Adomaitis.
Raudonos spalvos robotas paleidžiamas veikti čia pat, LRT televizijos studijoje.
„Robotas važinėja su specifiniais ratais, vadinamais „Mecanum“. Jie turi galimybę judėti visomis kryptimis: pirmyn, atgal, nesisukant į šonus. Yra žaidimų elementai, kuriuos robotas turi paimti, – šešiakampiai objektai. Juos mūsų robotas gali pakelti nuo žemės ir uždėti ant žaidimų lentos. Už tai gauname taškų“, – paaiškina Domas Vrubliauskas.
„Čia yra ketvirta roboto versija, sukonstruota maždaug per mėnesį“, – apibūdina Povilas Kulis.
Ankstesnės 3 roboto versijos kardinaliai skiriasi nuo galutinės ketvirtosios, sako N. Adomaitis.
Paklausti, kokių sunkumų pasitaiko ruošiantis čempionatui, moksleiviai dalijosi, kad ir Hiustone būta ir nesklandumų. Esą viena iš detalių nustojo veikti.
„Sudėtingiausia, kad kiekvieną mechanizmą reikia ištestuoti, paruošti tikram naudojimui. <...> Niekada nežinai, kas gali sulūžti, kas gali neveikti taip, kaip nori. Turėjome atvejį, kad sensoriai žaidimo lauke tiesiog atsijungė, ko mes nepamatėme testuodami. Tai reikia spręsti vietoje, neturint būdų jų pakeisti“, – pasakojo N. Adomaitis.
Apskritai robotika vaikinus žavi dėl to, kad prie tos pačios užduoties galima prieiti iš skirtingų pusių.
„Mane traukia galimybė spręsti užduotį įvairiais būdais. Matėme, kaip daugelis komandų tą pačią užduotį sprendė kitokiais būdais: unikalias sistemas integravo į savo robotą. Tai bent jau mane labai traukia“, – nurodo D. Vrubliauskas.
„Mylime šią sritį“, – tikina P. Kulis.
Moksleiviai tiki, kad jų įgytos praktinės žinios pasitarnaus ateityje. Du iš jų nori studijuoti mechanikos inžineriją, trečiasis – programavimą. Visi jie žada toliau dalyvauti robotikos varžybose.
