Rytas. Sėdite prie lango ir skaitote knygą. Kambaryje keletą kartų per minutę truputį sutemsta. Bet jūs jau pripratęs – pro langą matote kaip lėtai sukasi vėjo elektrinės sparnai ir vis meta šešėlį. Pamiršote, kad tokiu metu namuose skaityti nepatartina. Elektrinės sparnai šešėliuoja. Tokia būtų kai kurių gyventojų kasdienybė, jeigu vėjo elektrines būtų galima įrengti visur, kur tik sugalvojame. Kokie šiandien yra vietos reikalavimai vėjo elektrinėms?
Rytas. Sėdite prie lango ir skaitote knygą. Kambaryje keletą kartų per minutę truputį sutemsta. Bet jūs jau pripratęs – pro langą matote kaip lėtai sukasi vėjo elektrinės sparnai ir vis meta šešėlį. Pamiršote, kad tokiu metu namuose skaityti nepatartina. Elektrinės sparnai šešėliuoja. Tokia būtų kai kurių gyventojų kasdienybė, jeigu vėjo elektrines būtų galima įrengti visur, kur tik sugalvojame. Kokie šiandien yra vietos reikalavimai vėjo elektrinėms? Kodėl? Kokių reikia leidimų? Apie šiuos ir kitus dalykus pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Jonas Zaronskis.
 Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr. |
|---|
Kaip nusprendžiama, kur galima įrengti vėjo elektrinę?
Pagrindinis dalykas, kurį svarbu žinoti, pagal Atsinaujinančių išteklių ir energetikos įstatymą – atstumai:
Mažesnės kaip 30 kW galios vėjo elektrinės, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m, žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį, pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų.
Didesnės nei 30 kW elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, švietimo, gydymo ir kt. įstaigų būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4.
T.y. jeigu vėjo jėgainės stiebo aukštis yra 180 m, tai artimiausi, tarkim, gyvenamieji pastatai, galėtų būtų ne arčiau kaip už 720 m. Nebent aplinkinių sklypų savininkai leistų kitaip.
Kodėl tai svarbu?
Nepaisant atstumo reikalavimų, šešėliai ir mirgėjimas namuose gali būti rimta problema. Lietuvos teisinėje bazėje niekur nėra konkrečiai kalbama apie šešėliavimo įtaką žmonių sveikatai, todėl čia vadovaujamasi pasauline praktika. Čia yra nustatyti tam tikri maksimalūs mirgėjimo per parą ir per metus kiekiai, kurie neturėtų įtakos žmogaus fizinei ar psichinei sveikatai. Statant didesnę elektrinę ar jų parką ir atliekant Poveikio visuomenės sveikatai arba Poveikio aplinkai vertinimus, šie dalykai paprastai būna detaliai apžvelgiami.
Kitas itin svarbus veiksnys – ledėjimas. Įsivaizduokite, kad vėjo jėgainės sparnus apsninga, o tada tas sniegas sušąla į ledą ir pradėjus suktis elektrinės sparnams ledo luitas lekia dideliu greičiu iš 200 m aukščio tolyn. Ne pats geriausias scenarijus. Tai yra dar viena priežastis, kodėl yra nustatyti minimalūs atstumai, kurių reiktų paisyti.
Triukšmas. Lietuvos higienos normos reikalauja, kad gyvenamasis namas ir/ar gyvenamoji teritorija nepatektų į triukšmo zoną, kuris yra didesnis nei 45dB. Pavienės elektrinės triukšmo lygis gali būti apie 90–100 dB, tačiau 500 m atstumu nuo elektrinės tas triukšmas, priklausomai nuo vėjo krypties, stiprumo ir t.t., būtų apie 25–35 dB.
Čia dar, žinoma, svarbu yra vibracijos, elektromagnetinė spinduliuotė ir t.t. Taigi privalomi atstumai sugalvoti tikrai ne šiaip sau.
Kokių reikia leidimų?
Pagal Statybos techninius reglamentus, vėjo elektrinės, kurių aukštis neviršija 30 m, yra įtrauktos į nesudėtingų statinių sąrašą. Taigi, statant ne galingesnes kaip 30 kW vėjo jėgaines, joms nebūtinas nei statybos leidimas, nei poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, nereikia rengti detaliųjų planų ir keisti žemės naudojimo paskirties.
Jeigu, vis dėlto, nusprendžiate statyti didelę ir galingą vėjo elektrinę ar jų parką, pirmiausia reiktų kreiptis į specialistus ir teisininkus, jie pakonsultuos ir padės su visais reikalingais leidimais.
