Sparčiai plėtojant kosmoso technologijas, mokslininkai įspėja dėl augančio kosminių šiukšlių masto. Išradėjai sako galintys pasiūlyti sprendimų, kurie sumažintų erdvėlaivių ar palydovų nuolaužų pavojų. 
Sparčiai plėtojant kosmoso technologijas, mokslininkai įspėja dėl augančio kosminių šiukšlių masto. Išradėjai sako galintys pasiūlyti sprendimų, kurie sumažintų erdvėlaivių ar palydovų nuolaužų pavojų.
Ant britų išradėjų stalo – plokštė, galinti padėti suvaldyti kosmose žmonių kuriamą chaosą. Bendrovė „Odin Space“ siūlo inovatyvų būdą fiksuoti orbitoje lekiančias kosmines nuolaužas.
„Skraidiname panašias plokštes, kurios pritvirtinamos prie palydovų. Nuolaužos į jas pataiko, perskrodžia. Galite matyti nuolaužų paliktas nedideles skyles. Bet jos taip pat sukelia akustinę vibraciją, kurią fiksuoja jutikliai ant plokščių. Surinkti duomenys leidžia pasakyti, kokio tai dydžio nuolauža, koks jos greitis, kryptis“, – sako vienas iš kompanijos įkūrėjų Jamesas New.
„Odin Space“ produktas / Stop kadras
Kosminių nuolaužų arba šiukšlių – vis daugiau. Tai palydovų ir erdvėlaivių liekanos arba net patys palydovai.
O spalio pradžioje JAV vyriausybė jau skyrė pirmą baudą už seną palydovą, kurio bendrovė neiškėlė ganėtinai aukštai, kad šis netrukdytų skristi kitiems palydovams.
„Nuolaužos kuria daugiau nuolaužų. Tai reiškinys, kurį numato Keslerio sindromas: nuolaužos atsitrenkia viena į kitą ir sudūžta į daugiau skeveldrų. Taip nuolaužų daugėja“, – aiškina J. New.
Palydovams ir erdvėlaiviams pavojingos gali būti ir pačios mažiausios nuolaužos, lekiančios greičiau už kulką. Juolab, kad jas pastebėti sudėtinga. Akustinių plokščių technologija riziką mažintų.
„Galime aptikti 99 proc. proc. nuolaužų, kurios per mažos, kad jas pastebėtų dabartinės technologijos. Nuolaužos keliauja greičiu, pavojingu palydovams. Taigi, keliant palydovą labai svarbu, kad jis būtų tinkamoje orbitoje, gerai apsaugotas reikiamose vietose“, – teigia įmonės įkūrėjas Danas Terrettas.
Kosmoso šiukšlės NASA erdvėlaivyje padaryta skylė / NASA nuotr.
Atsakymai bus tikslesni, kai technologija populiarės ir daugės duomenų.
„Siekiame sužinoti ne tik kur šiukšlės yra šiuo metu. Norime suprasti, kur jos bus rytoj, kitą savaitę ar mėnesį. Mūsų idėja, remiantis šiais duomenimis, gebėti kurti dinamišką žemėlapį su mažesnėmis nei centimetro dydžio nuolaužomis“, – pabrėžia D. New.
Kol kas nedideliam italų palydovui sukurta pirmoji plokštė yra vos 30 centimetrų ilgio. Bet kūrėjai žada, kad jos didės kartu su užsakymais.
„Norime sukurti platų jutiklių tinklą. Papildomų palydovų į orbitą neiškelsime, taigi patys neprisidedame prie problemos. Kuriame tokius lengvus jutiklius, kad juos būtų galima pritaisyti prie kitų bendrovių palydovų. Taip išnaudosime augančią kosmoso pramonės jėgą“, – žada D. Terrettas.
Kosmosas tampa vis judresnis. Šiuo metu aplink Žemę skrieja mažiau nei 10 tūkst. palydovų. Bet kai kuriais skaičiavimais, iki dešimtmečio pabaigos palydovų skaičius gali pasiekti net 100 tūkst.
