Energetikos ministerijoje vis garsiau pradedant kalbėti branduolinės energetikos ateitį, energetikos ekspertai siūlo maksimaliai išnaudoti atsinaujinančios energetikos potencialą, kuris Lietuvoje yra ypač didelis. Siūlomi mažieji moduliniai reaktoriai nebus gera alternatyva saulei ir vėjui, nes kol kas praktikoje nėra išbandyti, o jų generuojama elektra ne tokia ir pigi. 
Energetikos ministerijoje vis garsiau pradedant kalbėti branduolinės energetikos ateitį, energetikos ekspertai siūlo maksimaliai išnaudoti atsinaujinančios energetikos potencialą, kuris Lietuvoje yra ypač didelis. Siūlomi mažieji moduliniai reaktoriai (ang. small modular reactors, SMR) nebus gera alternatyva saulei ir vėjui, nes kol kas praktikoje nėra išbandyti, o jų generuojama elektra ne tokia ir pigi.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pastaruoju metu Energetikos ministerijos vadovai pradėjo aktyviau propaguoti branduolinės energetikos idėją, teigdami, kad po 2030 metų elektros poreikis Lietuvoje reikšmingai išaugs, todėl branduolinė energetika gali būti vienas pasirinkimų užtikrinant bazinę jos gamybą. Šiuo metu Lietuvos energetikos institutas ir JAV specialistai atlieka studiją, kuri ir parodys, ar Lietuvai vėl reiktų žengti atominės energetikos keliu.
Branduolinę energetiką stabdo skeptiška visuomenė
Viltys siejamos su mažaisiais moduliniais reaktoriais, kurių galia yra 3-5 kartus mažesnė (200-300 MW) nei įprastų reaktorių. Pasak Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dr. Roko Dobužinsko, mažieji reaktoriai nėra nauja technologija. Visi reaktorių prototipai iš pradžių kuriami mažesni, o vėliau bandoma pagaminti kuo didesnius. Tokie reaktoriai, gali būti tokie maži, kad būtų panaudoti povandeniniuose laivuose arba kosminiuose palydovuose.
Pasak mokslininko, nauja ir eksperimentine technologija yra laikomi praktiškai visi reaktoriai kurių kuras nėra uranas-235. Skaičiuojami dešimtys skirtingų reaktorių tipų, tačiau visų jų esmė sukurti pakankamą šilumą sukti garo turbinas. Galima naudoti skirtingą kurą, skirtingą valdymo priemonę ar medžiagą, tačiau visi reaktoriai susiduria su bendra problema: kaip išvengti avarinės grandininės reakcijos, kad reaktorius neišsilydytų, kaip įvyko Černobylio atominėje elektrinėje.
R. Dobužinsko teigimu, nuo sovietmečio energetikos padėtis Lietuvoje stipriai pasikeitusi. Lietuvos energetikos sistema yra decentralizuota – veikia daug įvairaus dydžio saulės, vėjo ir šiluminių elektrinių gamintojų.
Žvelgiant į ateitį, didėjant elektros suvartojimui, sparčiai vykstant transporto elektrifikacijai neišvengiamai reiks tvaraus ir netaršaus energijos tiekėjo kritiniais momentais. Mažųjų modulinių reaktorių panaudojimas galėtų būti svarstomas, nes jų galia yra mažesnė, jie yra transportuojami pilnai surinkti ir galėtų būti montuojami į esamą infrastruktūrą su nesudėtingai patobulinimais ir statiniais.
Mokslininko teigimu, visgi atominės energetikos plėtra neįmanoma be gyventojų palaikymo „Visuomenė yra labai skeptiškai nusiteikusi naujų projektų atžvilgiu. Kiekvienas naujas projektas sukuria didelę konkurenciją, politinių jėgų varžymąsi, kai atominė elektrinė turėtų būti ūkinis klausimas“, – svarstė R. Dobužinskas.
Mažieji moduliniai reaktoriai – ne pigi technologija
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento (LAIEK) Martyno Nagevičiaus, ši technologija nėra panacėja. Pirmiausia, apie šiuos reaktorius daug kalbama, bet jie dar nei vienoje pasaulio šalyje nėra licencijuoti ir elektros negamina.
Kitas klausimas – SMR reaktoriuose pagamintos elektros kaina. Iki šiol buvo teigiama, kad mažieji reaktoriai bus pigūs, tačiau „Bloomberg“ pranešė, kad SMR statyba ir eksploatacija bus brangi, todėl šiuose reaktoriuose pagaminta elektra gali būti nekonkurencinga. JAV kompanija „Last Energy“ pasirašė keturias sutartis, kuriose numatyta D. Britanijoje ir Lenkijoje pastatyti ir eksploatuoti 34 modulinius branduolinius reaktorius, kurių kiekvieno galia siekia 20 MW. Sutarčių vertė siekia 17,5 mlrd. eurų, o tai reiškia 1,07 mln. eurų per metus už 1 MW galios per visą 24 metų sutarties laikotarpį.
„Šie skaičiavimai rodo, kad net ir naujausios branduolinės technologijos yra brangios ir abejoju, ar pramonės įmonės pačios investuotų į tokį brangų elektros gamybos būdą, kai elektra iš atsinaujinančių energijos išteklių yra kur kas pigesnė. O kur dar kiti su branduoline energetika siejami iššūkiai – ilgi statybos terminai, panaudotų atliekų saugojimas“, – teigė M. Nagevičius.
Pasak LAIEK prezidento, Europos Komisija įvardijo strategines technologijas, kurios padėtų paskatinti dekarbonizaciją ES. Buvo paminėta vėjo ir saulės energetika, šilumos siurbliai, kaupimo baterijos ir elektrolizė. Branduolinei energetikai strateginė rolė nebuvo suteikta, o tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje ES nemato branduolinės energetikos renesanso.
Pasak M. Nagevičiaus, Lietuva turi palankias geografines ir technines sąlygas visą reikalingą elektros kiekį pasigaminti vien tik plėtodama atsinaujinančius energijos išteklius. Tam reikia strateginio valdžios požiūrio skatinti vėjo ir saulės energetiką. Deja, kol kas šio požiūrio pasigendama, o geriausias to pavyzdys – situacija saulės energetikoje, kai įstatymu buvo įtvirtinta 2GW riba saulės parkams.
