Pažaboti variklių apetitą degalams ir tuo pačiu sumažinti taršą pasišovusiems automobilių inžinieriams tenka išnaudoti visas įmanomas priemones. Vienas iš paprasčiausių bei efektyviausių būdų tai padaryti – ekonomiškas važiavimo režimas. 
Pažaboti variklių apetitą degalams ir tuo pačiu sumažinti taršą pasišovusiems automobilių inžinieriams tenka išnaudoti visas įmanomas priemones. Vienas iš paprasčiausių bei efektyviausių būdų tai padaryti – ekonomiškas važiavimo režimas. Jau senokai naujuose automobiliuose diegiamos priemonės vairuotojai iki šiol nelabai mėgo, tačiau naujos technologijos keičia ir šios pagalbinės įrangos galimybes, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Ekonomiško važiavimo režimas vairuotojų nemalonėn pateko ne be priežasties – jo pasirinkimas anaiptol nežada jaudinančių potyrių. Taip pat ne visi iš tiesų supranta, kaip veikia pati technologija, o situaciją dar labiau apsunkina gamintojų įprotis vadinti ją skirtingais pavadinimais, nors veikimo principas yra labai panašus. Vis dėlto, vairavimo eksperto teigimu, įvaldžius ją susiformuoja palankiai eisme vertinami įgūdžiai.
Iš kur toks poreikis?
Ekonomiško važiavimo funkcija ypač praverčia didesnį aerodinaminį pasipriešinimą patiriantiems itin išpopuliarėjusiems miesto visureigiams, ilgalaikėje perspektyvoje leidžianti jų degalų sąnaudas sumažinti ir litru šimtui kilometrų nuvažiuoti. Maža to, taip formuojami vairuotojų įgūdžiai, kurie leidžia priprasti važinėti ekonomiškiau bei ekologiškiau, o tuo pačiu ir suvokti, kad patogumui ne visuomet būtinas kuo galingesnis automobilis.
Šią filosofija vadovaujasi ir automobilių gamintojai, pastarąjį dešimtmetį siūlantys alternatyvas itin galingiems ir natūraliai didesniu apetitu degalams pasižymintiems varikliams.
Pavadinimai skirtingi, tačiau veikimo principas – toks pat
Ekonomiško važiavimo režimai automobiliuose buvo pradėti diegti dar paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Dėl išaugusių kompiuterių skaičiavimo pajėgumų atsirado galimybė reguliuoti variklio, transmisijos ir komforto įrangos parametrus. Būtent elektronika įjungus „Eco“ režimą automobiliuose su vidaus degimo varikliais apriboja oro padavimą, t. y. neleidžia droselio sklendei atsidaryti plačiau, nei numatyta.
Ekonomiškas režimas taip pat nurodo transmisijai anksčiau perjungti pavarą į aukštesnę. Taip pat vengiama perjungti pavarą į žemesnę. Šis veiksmas atliekamas tik tuomet, kai absoliučiai būtina, pavyzdžiui, lenkiant ar įveikiant įkalnę.
Technologija efektyviai veikia ir drauge su greičio palaikymo sistema. Kitaip nei važiuojant standartiniu režimu, nustatytas automobilio greitis bus pasiekiamas lėčiau, nes pagrindinis prioritetas – menkesnės degalų sąnaudos.
Papildomos pastangos taupyti energiją dar labiau pasiteisina vairuojant elektromobilį. Nors elektros motorui oras reikalingas tik aušinimui, ekonomiško važiavimo režimas taip pat veikia – ribojama didžiausia išvystoma galia. Be to, išnaudojant regeneracinį stabdymą, „Eco“ režimas naujuose elektromobiliuose leidžia juntamai apkarpyti energijos sąnaudas.
Pažangiausios sistemos įvertina ir maršrutą
Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas ir taupaus vairavimo treneris Artūras Pakėnas pataria kiekvienu atveju nuodugniai išnagrinėti tikrąsias konkretaus modelio ekonomiško važiavimo režimo galimybes. Daugeliu atvejų naudojamas populiariausias sprendimas – galios ribojimas, dėl kurio susidaro įspūdis, kad sumažėjo akceleratoriaus jautrumas.
„Kadangi šiuolaikiniuose automobiliuose akceleratorius nėra prijungtas prie droselio sklendės trosu, o viską valdo elektronika, spausdami pedalą mes tik duodame nurodymus variklį valdančiam kompiuteriui. Todėl ir pasiūlyti ekonomiško važiavimo režimą yra visai nesudėtinga – tam pakanka specialios programos“, – pastebi pašnekovas.
Išmanesnės naujos kartos ekonominio vairavimo programos pasižymi naujomis funkcijomis. Vienas iš sparčiai populiarėjančių pažangių sprendimų – pagal navigacijos duomenis vairuotojui pateikiamos rekomendacijos, kada verta nukelti koją ir taip sutaupyti daugiau degalų. Pastaruoju atveju technologijos įvertina kelio nuolydį, posūkių trajektorijas ir netgi sankryžų pralaidumą.
Svarbu ir tai, kad toks šiuolaikiškas ekonomiško vairavimo režimas pasitelkiamas ir daugumai vartotojų prieinamuose naujuose modeliuose. Inerciją išnaudoti itin svarbu siekiant užtikrinti mažesnes degalų sąnaudas, todėl neatsitiktinai ši sistema diegiama net ir populiariuose dinamiškesnio charakterio SUV modeliuose.
Išmoko vairuotojus taupyti degalus
A. Pakėnas pažymi, jog rekomendacijas pateikiantys ekonomiško važiavimo režimai vairuotojams – ypač naudingi. Instruktorius tai pastebėjo jau pasirodžius pirmosioms optimalaus pavarų perjungimo technologijoms. Vairuotojai, įpratę sekti žalias rodykles, siūlančias perjungti aukštesnę arba žemesnę pavarą, vėliau šį veiksmą atlieka automatiškai.
„Tokia šiuolaikiška vizualizacija mažiau patirties turintiems vairuotojams padeda išmokti tinkamai elgtis su automobiliu. Kuo ji išsamesnė ir tikslesnė, tuo geriau. Vėliau jos netgi nebereikia – žmogus įpranta viską atlikti savarankiškai, tačiau tai labai naudinga, kol formuojasi įgūdžiai“, – dėsto vairavimo mokyklos vadovas.
Jis juokauja, kad atskirais atvejais ekonomiško važiavimo režimas taip pat gali praversti sunkią dešinę koją turintiems žmonėms arba vairuojantiems galingus automobilius. Tai tarsi vėlai vakare užkandžiauti neleidžianti ant šaldytuvo durelių užkabinta spyna – vairuotojui gali knietėti važiuoti itin dinamiškai, tačiau automobilis neleis to daryti.
„Prie ekonomiško vairavimo įpratusiam ir šiaip susivaldyti gebančiam žmogui nereikalingas joks specialus režimas. Kitu atveju tai gali būti itin naudinga“, – konstatuoja A. Pakėnas.
