Vilniaus mieste veikia apie 300 šviesoforais reguliuojamų sankryžų, iš kurių – 104 sankryžose ir pėsčiųjų perėjose įrengti mygtukai, skirti pėstiesiems ir dviratininkams. Tačiau ar iš tikrųjų jie veikia?
Vilniaus mieste veikia apie 300 šviesoforais reguliuojamų sankryžų, iš kurių – 104 sankryžose ir pėsčiųjų perėjose įrengti mygtukai, skirti pėstiesiems ir dviratininkams. Tačiau ar iš tikrųjų jie veikia?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tokių mygtukų veikimo principas paprastas – paspaudus mygtuką, šviesoforus reguliuojanti įranga sužino, kad pėsčiajam arba dviratininkui reikia įjungti žalią signalą, rašoma pranešime spaudai.
Šis faktas gerai žinomas, bet visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų, tarp kurių – jog tai tėra apgaulė. Tačiau tiesa yra ta, kad šie mygtukai – realiai veikianti priemonė, ištiesianti pagalbos „ranką“ nenorintiems lūkuriuoti prie pėsčiųjų perėjos.
Apie tai plačiau pasakoja ir dažniausiai girdimus teiginius paneigia JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos”) Eismo organizavimo skyriaus vyr. inžinierius – šviesoforų valdymo specialistas Aleksandr Volujevič.
Neretai sulaukiame klausimo, kodėl žalias signalas neįsijungia iš karto ir kartais po mygtuko paspaudimo reikia laukti? Ar tai reiškia, kad mygtukas neveikia?
Tai nereiškia, kad mygtukas yra sugedęs arba neatlieka savo funkcijos. Labai daug miesto sankryžų yra sujungtų tarpusavyje, kad būtų galima sukoordinuoti eismą ir sumažinti nereikalingų sustojimų skaičių, ir žinoma, tokiu būdu mažinti taršą mieste.
Tam, kad eismas vyktų sklandžiai ir koordinuotai, sankryžos tarpusavyje bendrauja ir žino kiek kokia kryptimi atvažiuoja automobilių, todėl žalias signalas transportui neįsijungia bet kuriuo metu, o tik tinkamiausiu momentu. Toks pat valdymo metodas taikomas ir pėsčiųjų eismo reguliavimui.
Ar tai, kad pėstieji kartais turi palaukti ilgėliau reiškia, kad jie yra mažiau svarbūs nei transportas?
Žinoma, kad ne. Po darnaus judumo plano patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybė ir JUDU komanda aktyviai skatina keliavimą pėsčiomis, ypač centrinėje miesto dalyje, todėl jau pakoregavome apie 104 sankryžas ir reguliuojamas perėjas, kad po mygtuko paspaudimo pėsčiųjų laukimo laikas būtų žymiai trumpesnis.
Kiek laiko pėsčiajam ar dviratininkui tenka laukti po mygtuko paspaudimo kol įsijungs žalias šviesoforo?
Pasiektas laukimo laiko vidurkis yra apie 32,5 sekundės. Taip, tose vietose, kur turime didesnes ir sudėtingesnes sankryžas, nepavyksta ženkliai sumažinti pėsčiųjų laukimo laiko, todėl jis ir toliau gali siekti 1,5-2,5 min. Bet tik dėl to, kad tokiose sankryžose yra daug krypčių ir kiekvienai jų reikia įjungti žalią signalą.
Gerieji pavyzdžiai, t.y., kur laukti reikia trumpiausiai – didžioji dalis Algirdo g. ir Mindaugo g. sankryžų, kur vidutinis laukimo laikas siekia 18,75 sek. Gedimino pr. sankryžose vidutinis laukimo laikas yra 22,5 sek. Pylimo g. sankryžose pvz.: Pylimo-A. Stulginskio g., Pylimo-Jogailos-Islandijos g., Pylimo-Palangos-Kalinausko g., Pylimo-Klaipėdos g., Pylimo-J. Basanavičiaus g., Pylimo-Vingrių g., Pylimo-Naugarduko g. pasiektas 30,8 sek vidutinis laukimo laikas. Kai kuriose Kauno g.
sankryžose, pvz.: Kauno-Aguonų g. ir Kauno-Šv. Stepono-V. Šopeno g., Kauno-Vytenio g. vidutinis laukimo laikas siekia 28 sek.
Ar žalias signalas gali įsijungti nepaspaudus mygtuko?
Taip, mieste yra labai daug sankryžų, kur pėsčiųjų eismas yra reguliuojamas lygiagrečiai su transportu, todėl dažnai programiškai yra nustatyta taip – jei žalias signalas įjungiamas transportui, tai jis automatiškai įjungiamas ir lygiagrečiai einantiems pėstiesiems. Vis dėlto, įgyvendinant darnaus judumo planą, siekiant sumažinti tą patį pėsčiųjų laukimo laiką, buvo nustatyta, kad po mygtuko paspaudimo žalias signalas įsijungtų greičiau. Dalyje miesto sankryžų, ypač centrinėje miesto dalyje, toks algoritmas ir taikomas – nuspaudus mygtuką žalias įsijungs greičiau, nei jis būtų nenuspaustas.
Dauguma pėsčiųjų mano, kad paspaudus mygtuką vienu metu abiejose pusėse žalias šviesoforo signalas įsijungs daug greičiau. Ar tai tiesa?
Netiesa. Tam, kad šviesoforus reguliuojanti įranga sužinotų, kad laikas įjungti trumpesnę laukimo fazę, mygtuką užtenka paspausti bent vieną kartą vienoje pusėje.
Ar galite pateikti bent vieną realų pavyzdį, įrodantį, kad Vilniuje šviesoforų mygtukai iš tiesų veikia?
Dienos metu veikianti Pylimo – Ligoninės g. sankryža. Šioje sankryžoje žalias signalas pėstiesiems per Pylimo gatvę visada įsijungia vieną kartą per 90 sekundžių, net jei mygtukas ir nebuvo nuspaustas.
Tačiau nuspaudus mygtuką, žalias signalas bus įjungiamas dar vieną kartą per 90 sek. ir tai reiškia, kad jei nuolat bus spaudžiamas mygtukas – žalio signalo įsijungimas pėstiesiems bus 1 kartą per 45 sek. ir maksimalus laukimo laikas bus ne daugiau 45 sek, o vidutinis – 33 sek. Jei pėstieji nesinaudos šia galimybe, tai žalias signalas jiems bus įjungiamas žymiai rečiau ir laukti reikės dvigubai ilgiau. Tad jei sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje matote mygtuką – nedvejodami spauskite.
Kaune mygtukų bus daugiau
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialistė Eglė Krikštaponytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad visose naujai įrengiamose perėjose diegiami mygtukai, skirti pėstiesiems ir dviratininkams, o ten, kur jų dar nėra, taip pat siekiama šias priemones įdiegti.
Pašnekovė paaiškina, nuo ko gali priklausyti, kiek laiko pėstiesiems teks praleisti stovint ir laukiant žalio šviesoforo signalo.
„Dažnai įtakos laukimo laiko sutrumpinimo galimybei turi ir mygtuko paspaudimo laikas, t.y. jei mygtukas paspaudžiamas tuo metu, kai šviesoforo valdymo programa jau įjungusi transporto priemonių eismo fazę, pėstiesiems gali tekti išlaukti visą ciklą iki jiems skirtos fazės eilės“, – teigė ji.
E. Krikštaponytė atkreipia dėmesį, kad mygtukai, skirti pėstiesiems ir dviratininkams, yra ypač veiksmingi, kuomet kalbama apie šviesoforines perėjas, kurios veikia nepriklausomai (nekoordinuotai) su kitomis sankryžomis ar perėjomis.Tokiu atveju žalia šviesa uždegama beveik iš karto. Tiesa, prieš tai skiriamos kelios saugos laiko sekundės transporto priemonių sustojimui.
