Elektronika.lt
 2023 m. vasario 9 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Vasario 9 d. 11:43
Dirbtinis intelektas pozityviems pokyčiams: ES ir JAV bendradarbiaus vystant pažangias technologijas
Vasario 9 d. 08:26
„AUGA group“ pristatė pirmosios gamybos partijos hibridinį traktorių „AUGA M1“
Vasario 8 d. 20:25
Lietuvos energetikos sistema galės dirbti visiškai uždaru režimu
Vasario 8 d. 17:23
Meteorologai ramina: saulėtų valandų elektros gamybai užtenka
Vasario 8 d. 14:44
Lietuvoje kuriamas dirbtinio intelekto ekscelencijos centras
Vasario 8 d. 11:29
Gediminas Buivydas: „E.sveikata – viešojo sektoriaus IT iniciatyvų įkaitė“
Vasario 8 d. 08:27
Lietuviams reikėtų pasisaugoti prieš atsiskaitant internete: specialistai ragina atkreipti į didžiausias saugumo problemas
Vasario 7 d. 20:27
Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti nuo šiandieninių interneto pavojų
Vasario 7 d. 17:54
Apžvalga: privačios saulės elektrinės Lietuvoje pernai pagamino 6,5 proc. daugiau elektros
Vasario 7 d. 14:37
Uždarėte svarbų failą jo neišsaugoję? Ekspertas nuramina – prarastus dokumentus lengva atkurti
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS22 Mapy
Farming Simulator 19 mody, FS22 Tractor, FS22 Mods
Lastenvaunut
Turvaistuin, Matkarattaat, Lasten vaatteet
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
Tėvystės gidai
2 mėnesių kūdikis,
6 mėnesių kūdikis,
8 mėnesių kūdikis
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

KTU mokslininkas apie 3D spausdintuvu atspausdintus namus – kada juos pamatysime Lietuvoje?

Publikuota: 2022-12-07 10:17
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Mėgėjams
Inf. šaltinis: LRT.lt

Nekilnojamojo turto kainoms nemažėjant ir ekonominei situacijai išliekant neaiškia, dairomasis sprendimų, kurie sumažintų statybos kaštus. Trimatis spausdinimas siūlo būtent tai – reikalingi vos keli kvalifikuoti specialistai, o dydžiu statybiniam kranui nenusileidžianti technologija gyvenamąjį namą pastato vos per keletą savaičių.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Nekilnojamojo turto kainoms nemažėjant ir ekonominei situacijai išliekant neaiškia, dairomasis sprendimų, kurie sumažintų statybos kaštus. Trimatis spausdinimas siūlo būtent tai – reikalingi vos keli kvalifikuoti specialistai, o dydžiu statybiniam kranui nenusileidžianti technologija gyvenamąjį namą pastato vos per keletą savaičių. Nyderlanduose, Vokietijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose šių statinių jau yra, tačiau kodėl jų dar nematome Lietuvoje?

KTU nuotr.
KTU nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius dr. Vitoldas Vaitkevičius teigia, jog vienas iš pagrindinių 3D namų spausdinimo technologijos privalumų – procesas yra automatizuotas, todėl reikalauja mažiau žmogaus įsikišimo.

„Ši technologija leidžia įgyvendinti netradicinius architektūrinius sprendimus pasitelkiant įvairias formas, išvengti ir statybininkų klaidų, mat sienas formuoja technologija, kuri dirba pagal gana tikslią programą, o klaidos atsirasti gali tik dėl techninių gedimų. Didžiausias inovacijos privalumas – mažesnė pastato kaina ir jo pastatymo greitis. Spausdintuvas gali dirbti be pertraukų, todėl greitis tikrai yra didesnis“, – sako V. Vaitkevičius.

3D spausdinimo būdu gaminamų objektų statyba trunka net 10-20 kartų trumpiau nei naudojant įprastines priemones. Pavyzdžiui, į Gineso rekordų knygą įrašytas Dubajuje esantis didžiausias 3D spausdintinis pastatas pasaulyje buvo atvertas lankytojams vos po 2 savaičių trukusių statybų.

Technologija nėra visiškai autonomiška

Anot V. Vaitkevičiaus, pastatus spausdinti 3D spausdintuvu galima dviem būdais – gaminant atskirus elementus gamykloje ir surenkant juos aikštelėje arba visą namą spausdinant vietoje. Pastarasis būdas leidžia išgauti vientisas sienas be siūlių, tačiau procesas priklauso nuo oro sąlygų.

„Spausdinimas gamykloje nepriklauso nuo oro sąlygų: žiema, vasara, lietus ar sniegas technologijai netrukdo. Statybos aikštelėje vykdomas spausdinimas reikalauja papildomų apsauginių sprendimų, tokių kaip palapinė ar kitaip dirbtinai sukurtos sąlygos“, – sako V. Vaitkevičius.

Kaip ir įprastiems namams, taip ir atspausdintiems statiniams reikalingi pamatai, tačiau trimačiam spausdinimui ypač tinka Skandinavijoje populiarūs plokšti pamatai – iš apačios apšiltinta betoninė plokštė. Nors 3D spausdintuvų yra įvairių, dažniausiai aparatas yra atvežamas į statybų aikštelę, surenkamas, sujungiamas su siurbliu ir sauso mišinio sandėliavimo talpa, iš kurios mišinys keliauja į maišymą ir vėliau, patekęs į spausdintuvą, ant betoninės plokštės spausdina „neribotos fantazijos statinius“. Šie statiniai, nors ir iškyla per keletą savaičių, yra ilgaamžiai.

KTU nuotr.
KTU nuotr.

„Namų spausdinimas yra monolitinė statyba, kuri, sandarumo klausimu, yra ypač gerai vertinama, kadangi sienos suliejamos į vientisą statinį. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. įsigaliojo nauji pastatų statybos reikalavimai ir laidumas šilumai ir pastato sandarumas yra vieni pagrindinių rodiklių, sprendžiančių, ar namas atitinka A++ energetinę klasę, trimatis pastatų spausdinimas pranoksta kitus statybos būdus“, – sako KTU mokslininkas.

Nors 3D namų spausdinimo privalumai nenuginčijami, technologija nėra visiškai autonomiška: spausdinamos tik sienos, o kitų elementų montavimui reikalingi profesionalai.

„Perdangos plokščių, armatūros, sąramų virš langų montavimas yra neįmanomas be žmogaus įsikišimo. Mūsų klimato sąlygomis išlieka ir šiltinimo problema – izoliaciją uždėti turės taip pat žmonės. Todėl, nors sienos ir yra pastatomos greičiau, visa kita vis tiek turės atlikti specialistai“, – teigia V. Vaitkevičius.

Tinkamas mišinys buvo sukurtas KTU mokslininkų

Be žmogaus ši technologija apsieiti negali ir dėl to, jog norint spausdinti namą 3D spausdintuvu svarbu pasirinkti tinkamą mišinį konkrečiam įrenginiui – dėl netinkamos medžiagos gali atsirasti trūkiai sienoje. Pasak KTU mokslininko, spausdinimo mišinys negali turėti stambaus užpildo – dalelių skersmuo neturi viršyti 4 milimetrų.

„Kiekvienas mišinys, kuris turi savyje rišančią medžiagą – cementą – yra linkęs trauktis. To susitraukimo paskatintos deformacijos statybų metu išsprendžiamos kompensacinėmis siūlėmis, siekiant, kad deformacijos nepavirstų plyšiais. Kitas sprendimas – taip suprojektuoti mišinio sudėtį, jog šis kuo mažiau trauktųsi ir deformacijų atsirastų mažiau. Tačiau nereikia galvoti, kad atsiradę trūkiai labai pavojingi – jie kosmetiniai. Ilgainiui ši problema bus išspręsta ir tokių trūkių aktualumas nublanks“, – pasakoja V. Vaitkevičius.

3D namų spausdinimui tinkamo mišinio prekybos centre nusipirkti nepavyktų – mišiniui yra keliami specifiniai reikalavimai susitraukimui, kietėjimo greičiui, formos išlaikymui spausdinimo metu. Tačiau mokslininkas įsitikinęs, jog pasiūlos nėra tik dėl to, kad nėra paklausos: „tikrai žinau, kad tokie mišiniai jau yra sukurti Lietuvos sausų mišinių gamintojų, mat juos esu bandęs laboratorijoje – jie paruošti ir, jei atsirastų poreikis, būtų pasiūlyti plačiajai visuomenei“.

Technologijos prototipą bei jam tinkamą mišinį turi ir KTU – dar 2016 metais aukštosios mokyklos mokslininkų komanda su dr. Evaldu Šereliu ir V. Vaitkevičiumi priešakyje sukūrė ypač greitai kietėjantį betoną, kurį išbandė su 3D spausdintuvo prototipu.

„Mūsų įdirbis prieš tuos 6-7 metus dabar leidžia raškyti vaisius. Šiuo metu mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su Rygos technikos universitetu, kuriame yra pirmoji oficiali 3D laboratorija Baltijos šalyse, ruošiame ne vieną tarptautinį projektą, jungiantį keletą organizacijų Europoje“, – sako V. Vaitkevičius.

Įstatymų, leidžiančių spausdinti namus, trūksta

Nors 3D spausdinimo technologija nėra nauja ir pasaulyje vis dažniau iškyla trimačio spausdinimo technologija pastatyti namai, jų statybos pavadinti masine negalima. Profesoriaus teigimu, tai sąlygoja ir įtarus visuomenės požiūris.

„Pasaulyje yra nemažai stambių firmų, kurios užsiima 3D spausdinimo technologijų vystymų, tačiau ne visiems žmonėms ši statyba patinka. Jei prašytume jaunos šeimos, gavusios banko paskolą, rinktis tarp įprastinės statybos pastato ir truputėlį pigiau kainuojančio 3D spausdintuvu atspausdinto namo, manau, pasirinkimas būtų sunkus. Paskola yra didelis įsipareigojimas, o atspausdintas namas įkūnija nežinomybę: eksploatacijos patirties yra mažai, neaišku, ar tikrai sėkmingai tokiuose pastatuose galima gyventi“, – sako V. Vaitkevičius.

Artimiesiems Rytams gerinant rekordus 3D atspausdintų pastatų dydžiu, paskirtimi ir kitais kriterijais, dėl nepritaikytos teisinės bazės Lietuvoje šių pastatų nėra, o kitose Europos šalyse – vos keletas.

„Lietuvoje nėra jokios teisinės bazės, kuria remiantis tokie namai galėtų būti projektuojami ir jiems išduodamas statybos leidimas. Dar nėra atsakyta į klausimus, kaip mes galėtume tokius pastatus projektuoti, kokie reikalavimai šiems projektams, kokia teisinę atsakomybę neša statytojas?“, – sako V. Vaitkevičius.

Kalbėdamas apie ateitį, ekspertas prognozuoja, jog įprastinės statybos būdo ši inovacija nepakeis, tačiau sudarys tam tikrą procentinę dalį tarp naujų pastatų. Dėl brangstančių žaliavų, elektros energijos, šiam statybos būdui niša tikrai atsiras, mat 3D namų spausdinimas – pigesnė alternatyva.

„Spausdintuvai jau yra pasiruošę darbui, dabar reikia atitinkamo požiūrio, teisinių sprendimų. Mano žiniomis, atskirose Europos Sąjungos šalyse jie yra ruošiami, tad tikriausiai ateityje tokio tipo pastatuose galės gyventi ir lietuviai“, – teigia KTU profesorius.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

Mobizona.lt – telefonų dėklai, apsauginiai stiklai, dalys

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2023 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama