Degalų rinkos specialistai beda į paradoksą: nors Lietuvoje yra galimybė įkrauti net ypač galingus super klasės automobilius, eksploatuojama vos keli tūkstančiai elektromobilių ir jų įkrovimo tinklas dar „skylėtas“. Prognozuojama, kad šalies automobilių parkas pasikeis po dešimtmečio, tuomet ir elektra degalų segmente pradės užimti svarbią vietą.
Degalų rinkos specialistai beda į paradoksą: nors Lietuvoje yra galimybė įkrauti net ypač galingus super klasės automobilius, eksploatuojama vos keli tūkstančiai elektromobilių ir jų įkrovimo tinklas dar „skylėtas“. Prognozuojama, kad šalies automobilių parkas pasikeis po dešimtmečio, tuomet ir elektra degalų segmente pradės užimti svarbią vietą.
Nuosavą elektromobilių įkrovimo tinklą „EV Charging Station“ diegiančio degalinių tinklo „Circle K“ pardavimų verslo klientams departamento direktorius Ignas Klimaitis sako, kad pagal elektromobiliams pritaikytą infrastruktūros lygį Lietuva kol kas yra tarp autsaiderių, o tai nepadeda didinti ir pačių elektromobilių populiarumo.
„Mums nekyla nė mažiausių abejonių, kad elektra yra ateities automobilių degalai. Tačiau bendrame 1,6 mln. šalies lengvųjų automobilių parke elektromobiliai tesudaro vos 0,3 proc., arba 5,6 tūkstančio. Prognozuojame, jog kol didžioji dalis viso Lietuvos autoparko pasikeis ir bus varomi elektra, dar tikrai turės praeiti daugiau nei dešimtmetis. Per šį laiką rinkai užteks laiko sukurti patogų elektromobilių įkrovimo tinklą tam, kad infrastruktūra drąsintų vairuotojus rinktis alternatyvą vidaus degimo varikliui“, – sako I. Klimaitis.
Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) pernai rugsėjį skelbė, kad daugiausiai elektromobilių įkrovimo taškų 100 kilometrų turinčių šalių penketuką sudaro Nyderlandai (47,5), Liuksemburgas (34,5), Vokietija (19,4), Portugalija (14,9) ir Austrija (6,1). Tuo tarpu autsaiderių sąraše pirmą vietą Lietuva dalinasi su Graikija (po 0,2), trečioje vietoje Lenkija (0,4), ketvirtą ir penktą vietas užima Latvija ir Rumunija (po 0,5).
Asociacijos ekspertų vertinimu, jei Graikijos, Lietuvos, Lenkijos ar Rumunijos vairuotojai turi nuvažiuoti 200 ar daugiau kilometrų, kad surastų įkrovos vietą, vargu, ar galima tikėtis, kad jie norės įsigyti elektromobilį.
ACEA ekspertams antrina ir I. Klimaitis. Pasak jo, šalies automobilių parkas yra sąlyginai senas, tai rodo, kad vartotojai yra labai jautrūs kainoms, todėl tikriausiai lauks, kol bus pradėta masinė elektromobilių gamyba, taip pat išaugs naudotų elektromobilių rinka. Beje, šiemet Lietuvoje iš 834 registruotų elektromobilių 58 proc. sudarė naudoti elektromobiliai.
„Didelė įsigyjamų naudotų elektromobilių dalis rodo, kad permainos rinkoje jau prasidėjo. Vartotojai ieško finansiškai priimtinų sąlygų pirkti elektromobilį ir iš esmės atkartoja tendencijas tradicinėje automobilių rinkoje, kur irgi dominuoja naudotos transporto priemonės. Akivaizdu, kad elektromobilių plėtra įgaus pagreitį, o ateityje sudarys reikšmingą ir mūsų verslo dalį. Todėl esame nusiteikę valdyti visą paslaugos grandinę, šalia tradicinių rūšių diegdami ateities automobilių degalų – elektros – infrastruktūrą“, – tvirtina „Circle K“ pardavimų verslo klientams departamento direktorius.
Šiais metais degalinių tinklas „Circle K“ naują galingą elektromobilių įkrovimo stotelę tikisi atidaryti Vilniuje, šiuo metu kaip tik laukiama jos prijungimo prie skirstomųjų tinklų.
Europos transporto ir aplinkos federacijos (Transport Environment) vertinimu, 2020 metų pabaigoje didžiausią rinkos dalį elektromobiliai užėmė Skandinavijos šalyse: Norvegijoje (18,1 proc.), Islandijoje (5,5 proc.) ir Švedijoje (3,7 proc.).
Tradicinė naftos ir gamtinių dujų šalis Norvegija sėkmingai įsitvirtina elektromobilių segmente. 2021 metais Norvegijoje 65 proc. naujai registruotų automobilių buvo elektromobiliai, o 28 proc. – hibridai, iš kurių 22 proc. sudarė įkraunami ir 6 proc. – neįkraunami. „Circle K“ degalinių tinklas Norvegijoje jau turi didžiausią šalyje, 500 įkrovimo stotelių viršijantį tinklą „EV Charging Station“ bei elektromobilių laboratoriją, kurioje įgytos žinios bei patirtis perkeliama ir į kitas šalis ar kontinentus.
„Iškastinio kuro ištekliais turtingos Norvegijos pokyčiai leidžia mums pamatyti ateities mažmeninės degalų prekybos sektorių. Tuo metu, kai šalis išgyvena elektromobilių bumą, 2010-2020 metais jos viduje naftos paklausa kasmet mažėjo vidutiniškai 3 proc., o elektromobilių įkrovimo stotelės tapo įprastu komponentu, užtikrinančiu patogias keliones. Tai – visos Europos kelias“, – pabrėžia I. Klimaitis.
Anot jo/jos, Lietuvos degalinių tinklai iš investicijų į elektromobilių įkrovos negali tikėtis apčiuopiamos grąžos, tačiau tai yra strateginis pasirinkimas, siekiant kuo stipresnių pozicijų rinkoje, kuri neabejotinai tikrai smarkiai pasikeis.
Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Meticulous Research“ skaičiavimais, Europos elektromobilių įkrovos tinklo rinka nuo 2022 iki 2029 metų išaugs iki 61,73 mlrd. JAV dolerių, o vietų dydžiu – beveik iki 6,5 mln. lokacijų.
