„Klaipėdos vandenų“ specialistai turi nediduką, tačiau itin vertingą pagalbininką, be kurio nebūtų suradę nei nelegaliai naudoto „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų vamzdžio, nei kitų Kuršių marių teršėjų. Darbavosi robotukas ir Salantuose, kai į tvenkinius pasklido dar sovietmečiu naudotas šildymo kuras. Tai, ką pamato nedidelis robotas, anot specialistų, ir glumina, ir piktina. 
„Klaipėdos vandenų“ specialistai turi nediduką, tačiau itin vertingą pagalbininką, be kurio nebūtų suradę nei nelegaliai naudoto „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų vamzdžio, nei kitų Kuršių marių teršėjų. Darbavosi robotukas ir Salantuose, kai į tvenkinius pasklido dar sovietmečiu naudotas šildymo kuras. Tai, ką pamato nedidelis robotas, anot specialistų, ir glumina, ir piktina.
© DELFI / Rita Gečiūnaitė
Pagal šiukšles specialistai jau gali pasakyti, kokie žmonės gyvena artimiausiuose namuose.
AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų priežiūros tarnybos inžinierius Nerijus Eidimtas neslepia, kad dar sovietmečiu apie tokią įrangą specialistai galėjo tik svajoti. Anuomet pagrindinė įranga buvo žibintas ir veidrodis: vienas iš specialistų šviesdavo į vamzdį vienoje pusėje, o kitoje vamzdžio pusėje kitas darbuotojas šviesą gaudydavo veidrodėliu. Jei šviesa sklido, reiškė, kad vamzdis nėra užsikišęs.
Dabar užtenka įjungti ekraną, į vamzdį nuleisti nediduką robotą – ir viskas matyti kaip ant delno. O vaizdai išties nedžiugina, ir tai, ką mato specialistai, dažnai nesužavi. Bene mažiausiai gamtą tausojančių žmonių gyvena studentų bendrabučiuose. Iš jų iškeliaujantis į nuotekas vanduo gausus nemalonių radinių – nuo asmeninių higienos priemonių iki akivaizdžiai vykusio vakarėlio įrodymų.
„Būna pikantiškų vaizdų, kai dirbi prie bendrabučių. Visko ten būna. Randama prezervatyvų, tamponų, šampano butelių kamščių, visko, kas iš vakarėlių. Tai ir buvo užkimšę nuotekas“, – pasakoja N. Eidimtas.
AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas neslepia, kad mažasis pagalbininkas atliko itin rimtą ir vertingą darbą ieškant Klaipėdos teršėjų. Padedant robotui buvo surastas ir garsusis „Grigeo Klaipėdos“ nelegaliai naudotas vamzdis, ir kiti uostamiesčio teršėjai.
„Vamzdynai daugiabučiams suprojektuoti įvairaus skersmens. Tačiau maisto, organikos ir buitines atliekas derėtų mesti į šiukšliadėžę, kitaip žmonės namuose jaučia nemalonių kvapų, užsikemša vamzdžiai. Randame įvairių dalykų – senų šakučių, šaukštelių, ir riedučius esame radę, ir kitų didesnių atliekų“, – pasakoja B. Jonikas.
Vardu Iba specialistų tarpusavyje vadinamas robotukas parodo ne tik konkrečius teršėjus. Dalies šiukšlintojų rasti neįmanoma, mat kai kuriuos šulinius atvirus palieka dangčių vagys, tad jei tik arti nėra miestą stebinčių kamerų, gamtos niokotojai tuo pasinaudoja.
„Riedučiai buvo įmesti dar geri, važiavo. Kilimas atplaukė per didelį kolektorių į Dumpių valymo įrenginius. Mieste – ne vien maži vamzdžiai, kai kuriais net gali pasivaikščioti, tik reikia žinoti, kur išeiti“, – pasakoja N. Eidimtas.
Įdomiausiu radiniu vyras įvardija istorinį butelį, kuris gali siekti aštuonioliktą amžių. Savaeigis robotukas radinį aptiko praėjusiais metais, kai keliavo Trilapio gatvės nuotekų vamzdžiais. Kameras stebintys specialistai įgudusia akimi iškart pastebėjo, kad radinys nėra įprastas.
„Radome aštuoniolikto amžiaus butelį. Šitas butelis, pagal nedidelius mūsų tyrinėjimus, yra „Memelbrau“ gamyklos, kuri stovėjo čia, Klaipėdoje. Mes jį radome Trilapio gatvėje. Ten kažkada buvo griovys, paskui į šitą griovį sudėjo vamzdžius. Robotas randa ne tik defektų, randame, ką išmeta žmonės, o išmeta viską – buteliukus, kamštelius, šakutes, peilių esame radę, šaukštų. Kaip jie ten atsiranda, tikrai keista. Esu radęs auksinį laikrodį, telefoną, žiedų“, – dalijasi N. Eidimtas.
Dar litais įsigytas robotas kartu su visa mikroautobuse sumontuota stebėjimo įranga kainavo 700 tūkstančių litų. Tokių robotų, anot specialistų, turi ne viena įmonė Lietuvoje. Itin vertingas pirkinys jau ne kartą gelbėjo ne tik nuotekų prižiūrėtojams, bet ir aplinkosaugininkams bei teisėsaugai.
