Elektronika.lt
 2019 m. lapkričio 13 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 13 d. 20:05
Ar elektroninė prekyba pakeis fizines parduotuves?
Lapkričio 13 d. 19:12
Ar dirbtinis intelektas keičia meno rinką?
Lapkričio 13 d. 16:20
Rozetėse palikti elektros prietaisai namus gali paversti pelenais
Lapkričio 13 d. 12:14
Ar daugės moterų IT srityje?
Lapkričio 13 d. 08:28
Parodoje melomanams „AudioGourmet 2019“ – įspūdingas Lietuvos gamintojų kambarys ir svečių iš Latvijos antplūdis
Lapkričio 12 d. 20:34
„Danske Bank“ vienu metu dirba daugiau nei 200 robotų, o poveikis – stulbinamas
Lapkričio 12 d. 16:22
Reputacija socialiniuose tinkluose: kaip jos nesusigadinti?
Lapkričio 12 d. 15:32
„Huawei“ išbando 6-os kartos „Wi-Fi“: kuo jis ypatingas?
Lapkričio 12 d. 12:40
Dar viena nematoma priklausomybė: kas nutiktų, jei nustotų veikti GPS?
Lapkričio 12 d. 08:20
Elektromobilių baterijos: mitus griauna naujos technologijos
FS19 Mods
FS19 Map mods, FS19 Courseplay, FS19 GPS mod
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mod, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

Kaip klimato kaita virto klimato krize?

Publikuota: 2019-10-14 15:48
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Aistis Radavičius
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Šis ruduo tapo visuotiniu klimato kaitos mėnesiu – visame pasaulyje į gatves plūdo planetos ateitimi susirūpinę aktyvistai, klausimui atsirado vietos ir aukščiausio rango politikų darbotvarkėse. Kadangi klimato kaitos procesai vyksta greičiau nei tikėtasi, siekiama užtikrinti intensyvesnius veiksmus stabdant klimato šiltėjimą. Viena efektyviausių priemonių – vėjo energetika.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Šis ruduo tapo visuotiniu klimato kaitos mėnesiu – visame pasaulyje į gatves plūdo planetos ateitimi susirūpinę aktyvistai, klausimui atsirado vietos ir aukščiausio rango politikų darbotvarkėse. Kadangi klimato kaitos procesai vyksta greičiau nei tikėtasi, siekiama užtikrinti intensyvesnius veiksmus stabdant klimato šiltėjimą. Viena efektyviausių priemonių – vėjo energetika.

Kaip klimato kaita virto klimato krize?

Dėl augančio vartojimo, intensyvaus iškastinio kuro deginimo ir kitų žmonijos sukeltų veiksnių klimato kaita ima gasdinti vis labiau, tad šią vasarą pasigirdo iniciatyva klimato kaitos terminą keisti į tiksliau susidariusią padėtį apibūdinančią sąvoką – klimato krizė. Netrukus ją vartoti pradėjo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, mokslininkai bei įvairūs aukšto rango politikai Europoje. Tiesa, tai ne vienintelis pokytis klimato kaitos kontekste.

Vandens lygis kyla greičiau nei tikėtasi

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija paskelbė dar vieną specialiąją ataskaitą, kurioje nagrinėjamas klimato krizės poveikis vandenynams. Dokumente konstatuojama, kad vandenynai keičiasi dėl žmogaus sukelto klimato atšilimo. Jie kaista, rūgštėja, juose mažėja deguonies, o vandens lygis kyla greičiau nei tikėtasi – tokie pokyčiai daro didelę įtaką ne tik vandenynų faunai ir florai, bet ir žmonėms, gyvenantiems šiems procesams jautriose teritorijose.

Beveik 680 mln. žmonių yra įsikūrę žemose pakrančių zonose, dar 670 mln. – aukštai kalnų regionuose. 4 mln. žmonių nuolat gyvena Arkties regione, o dar 65 mln. – mažose besivystančiose salose. Bet kokie vandenyno ir kriosferos (užšalusių mūsų planetos dalių) pokyčiai gali sukelti grėsmę visų šių žmonių gyvenimui. Tad siekdami užtikrinti ne tik jų, bet ir mūsų pačių gerovę, turime pasitelkti kuo efektyvesnes priemones stabdant klimato kaitą.

Naujoji ataskaita nebuvo vienintelė priežastis, sukėlusi diskusijas tiek visuomenėje, tiek politiniame lauke. Ypač svarbiu įvykiu tapo Jungtinių Tautų viršūnių susitikimas dėl klimato krizės. Jame šešiasdešimt šešios pasaulio valstybės paskelbė apie savo ketinimus iki 2050 metų iki nulio sumažinti grynąjį išmetamų anglies dvideginio dujų kiekį. O tai labai svarbus įsipareigojimas, siekiant suvaldyti pasaulinį klimato šiltėjimą.

Investicijos sieks 13 trln. dolerių

Jungtinės Tautos deklaruoja, kad norėdami suvaldyti šį procesą ir užtikrinti, kad vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, turime pasitelkti penkis kartus intensyvesnius veiksmus. Ko galime imtis? Visų pirma, skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą.

Šių metų „BloombergNEF“ naujame energijos atlase teigiama, kad įvertinant, kaip sparčiai atsinaujinanti energetika šiuo metu vystoma, iki 2030 m. turėtų pavykti suvaldyti klimato šiltėjimą, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus. Tačiau iššūkių kils vėliau, kai sieksime užkirsti kelią temperatūros augimui iki 2050 m. Kas pasikeis? Pasaulinė ekonomika bus vis labiau elektrifikuojama – ne tik elektros energijos, bet ir transporto, šildymo, o taip pat ir šaldymo sektoriuose. „BloombergNEF“ prognozuoja, kad elektros poreikis per artimiausius tris dešimtmečius pakils 62 proc., todėl ir elektros gamybos pajėgumai išaugs beveik trigubai, o investicijos sieks maždaug 13 trln. dolerių. Iš kurių 5,3 trln. dolerių bus nukreipti į vėjo energetiką.

Perspektyviausia – vėjo energija

Tarp atsinaujinančių energijos šaltinių vėjo energetika užima lyderiaujančią poziciją. Tai lemia konkurencinga kaina ir galimybė gaminti energiją dideliais mastais, todėl pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energetikos, vėjo jėgainės atliks labai svarbų vaidmenį. Jau dabar judama pozityvia linkme, pavyzdžiui, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Europoje buvo įrengta 4,9 GW galios vėjo elektrinių, o tai 0,4 GW daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nors 2018 m. sparčia vėjo parkų plėtra nepasižymėjo, t.y. instaliuota mažiau jėgainių nei 2017 m., tačiau tai buvo rekordiniai metai investicijomis į vėjo jėgaines. 16,7 GW dar tik planuojamų įgyvendinti projektų pasiekė galutinį sprendimą dėl finansavimo.

Naujame organizacijos „WindEurope“ leidinyje teigiama, kad vėjo energetikos ateitis priklausys nuo Europos valstybių nacionalinių energijos ir klimato planų. Jei valstybės būtų ambicingos, pagerintų vėjo jėgainių leidimų išdavimo tvarką bei toliau investuotų į tinklo pajėgumų plėtrą, iki 2023 m. vėjo energijos pajėgumai išaugtų 88 GW ir bendra instaliuota jėgainių galia siektų 227 GW. Jei valstybių planai vis tik nebus itin ambicingi, o iššūkiai dėl leidimų išdavimo išliks, Europoje bus įdiegta kur kas mažiau naujos vėjo jėgainių galios. Tikėtina, kad ji sieks maždaug 67 GW.

Praėjusiais metais visos Europoje instaliuotos jėgainės sugeneravo 362 TWh elektros energijos. Vėjo energija patenkino 14 proc. viso elektros poreikio Europoje. Lietuvoje praėjusiais metais vėjo jėgainėse pagaminta energija siekė 1,1 TWh ir sudarė apie 10 proc. galutinio šalies elektros poreikio.

Tad kryptis – aiški, reikia tik ambicingų sprendimų ir susitelkimo politiniame lygmenyje. Tokio, kurį demonstruoja jaunos švedės Gretos Thunberg paskatinti klimato aktyvistai. Kad ir kokių veiksmų bus imtasi, vargu, ar artimiausiu metu žmonija galės pamiršti apie klimato krizę, tačiau galbūt galėsime sušvelninti pasekmes ir sugrįžti prie mažiau grėsmingo – klimato kaitos termino.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

www.rrt.lt – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Buhalterijos kursai, apskaitos kursai, vadovų apskaitos kursai
www.apskaitakiekvienam.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Lyderystės mokymai, mokymai vadovams, vadovų mokymai
www.tripleo.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama