Šie tinklai atveria naujas globalaus bendradarbiavimo galimybes, leidžia naudotis itin didelėmis duomenų sankaupomis. Projekto infrastruktūra iš pradžių bus naudojama biologijos ir medicinos, medžiagotyros, astrofizikos ir didelių energijų fizikos uždaviniams spręsti.
Didžioji fizikų laboratorija – galingasis CERN (Centre Européenne de Recherche Nucléaire), padovanojusi pasauliui www, diegia Europoje kitą IT naujovę: paskirstytų skaičiavimų tinklus (grid). Tai ne pasaulinė naujiena, nes pati technologija buvo žinoma ir anksčiau. Net vaikai, įsijungę kompiuterius su nuolatiniu interneto ryšiu, seniai vykdo nežemiškosios protingos gyvybės paieškas pagal projektą SETI@HOME. Naujiena yra tai, kad tinklas kuriamas moksliniams gamybos lygio skaičiavimams atlikti, t. y. nepertraukiamai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, ir kad tokiuose projektuose pradeda dalyvauti Lietuva.
Dar tebederinant Lietuvos Respublikos sutartį su CERN (ji, beje, visiškai neseniai pasirašyta, kaip ir ją lydintys protokolai, tarpininkaujant LMA prezidentui akad. Zenonui Rokui Rudzikiui), buvo pastebėta, kad Lietuva ir jos seses Baltijos šalys Latvija ir Estija tebėra balta dėmė Europos paskirstytų skaičiavimų tinklų žemėlapiuose. Dar prieš porą metų kolegos iš Lenkijos jau tarėsi, kad būtų gerai kartu j Europą tuomet besirengusius eiti kaimynus paraginti burtis ir jungtis i e. mokslo projektus.
2004 m. spalio mėn. Vilniuje surengtas iniciatyvinis tokio projekto – Baltijos tinklo susitikimas ir vėlesni darbo grupių posėdžiai Taline ir Rygoje padėjo apibrėžti projekto tikslus ir įgyvendinimo būdus. Subūrus pagrindines suinteresuotas institucijas iš Estijos (EENet Tartu ir Nacionalinį cheminės ir biologinės fizikos institute Taline), Latvijos (Latvijos universiteto Matematikos ir informatikos institutą bei Rygos technikos universitetą), Lietuvos (VU Matematikos ir informatikos fakultetą ir Teorinės fizikos ir astronomijos institutą), prisidėjus labiau patyrusiems ir tinklų veikloje jau dalyvaujantiems partneriams iš ketvirtosios naujos ES narės – Lenkijos (Branduolinės fizikos instituto Krokuvoje ir Lenkijos MA Bioorganinės chemijos instituto Poznanėje), iš Šveicarijos (CERN Ženevoje) ir Švedijos (Karališkosios aukštosios technikos mokyklos Lygiagrečiųjų kompiuterių centro Stokholme), sukurtas projektas „BalticGrid“. 2005 m. lapkričio 1 d. jis pradėtas įgyvendinti, ir tai už-fiksuota lapkričio pabaigoje Krokuvoje įvykusio startinio susitikimo metu.
Projekto dalyviai bus pajėgūs sėkmingai diegti tinklų infrastruktūrą Baltijos šalyse. Remdamiesi dalyvavimo kituose Europos tinklų projektuose – „DataGrid“, „CrossGrid“ ir EGEE – patyrimu, partneriai drauge plėtos tinklų infrastruktūrą, rūpinsis reikalingų pro-gramų diegimu ir integracija su EGEE informacine sistema, Baltijos tinklo veiksmingumu Europoje.
Paskirstytų skaičiavimo išteklių tinklai leidžia naudotis itin didelėmis duomenų sankaupomis, tūkstančių kompiuterių telkiniais, atlikti greitaveikę vizualizaciją, kai kompiuteriai sujungti didelio pralaidumo skaitmeninėmis linijomis. Itin svarbu, kad šie tinklai atveria internetu besiremiančio globalaus bendradarbiavimo naujas galimybes, kad jie būtini integruojant gausią informaciją, teikiančią mokslini supratimą apie daiktus ir reiškinius. Tačiau nepamirštama, kad e. mokslas yra visgi daugiau nei paskirstytų skaičiavimų technologija. Juk svarbi ne ji savaime, o kas daroma, ją pasitelkiant. „BalticGrid“ projekto infrastruktūra iš pradžių bus naudojama biologijos ir medicinos, medžiagotyros, astrofizikos ir didelių energijų fizikos uždaviniams spręsti.
„BalticGrid“ projektui Europos Sąjunga skyrė beveik 3 mln. eurų, jo vykdymas tęsis 30 mėnesių – iki 2008 m. balandžio 30 d. Kitą projekto partnerių susitikimą, kuriame bus aptariami 6 mėnesių rezultatai ir tolesnė veikla, ketinama surengti šių metų balandžio 26–28 d. Vilniuje.
