Maistinių riebalų likučiai, kartu su nuotekomis patenkantys į miesto kanalizaciją, sukelia daug iššūkių. Tačiau yra būdas šias problematiškas atliekas panaudoti naudingai – perdirbti ir išgauti žaliąją energiją. Tokį projektą šiuo metu planuoja didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė – „Vilniaus vandenys“.
Maistinių riebalų likučiai, kartu su nuotekomis patenkantys į miesto kanalizaciją, sukelia daug iššūkių. Tačiau yra būdas šias problematiškas atliekas panaudoti naudingai – perdirbti ir išgauti žaliąją energiją. Tokį projektą šiuo metu planuoja didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė – „Vilniaus vandenys“. Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą per metus būtų galima perdirbti iki 500 tonų riebalų, o naudą pajustų ir maitinimo verslas, ir miesto gyventojai, ir gamta.
Maistinių riebalų likučiai yra opios ir dažnai pasikartojančios problemos priežastis. Daugiausiai iš įvairių maitinimo įstaigų į vamzdynus kartu su nuotekomis patenkantys riebalai kaupiasi ant vamzdžių sienų, juos užkemša ir taip sukelia avarijas nuotekų tinkle. Ėmus perdirbti riebalų likučius, ilgainiui tokių avarijų Vilniaus mieste sumažėtų.
„Restoranai, kavinės ir kitos maitinimo įstaigos gamybos metu susidariusius riebalus neturėdami alternatyvos dažnai tiesiog išpila į nuotekas. Jei šias atliekas surinktume ir perdirbtume, maitinimo verslas turėtų galimybę elgtis atsakingai ir prisidėti prie švaresnės aplinkos, kuri mus supa, išsaugojimo“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Šiuo metu skaičiuojama, kiek viešojo maitinimo įstaigų galėtų priduoti panaudotus riebalus, kokie jų kiekiai būtų surinkti, ir vertinama turima įranga bei jos pajėgumai. Pirminiais skaičiavimais, papildomai neinvestuojant į įrangą kasdien būtų galima perdirbti apie 12 kub. metrų surinktų riebalų ir vandens mišinio. Per metu skaičiai išaugtų iki 500 tonų perdirbtų riebalų, iš kurių būtų galima išgauti daugiau nei 410 kub. metrų biodujų ir papildomai pagaminti maždaug 1000 kwh elektros energijos.
Šiame etape svarstoma ne tik projekto nauda, bet ir kontrolės mechanizmai – kaip užkirsti kelią netinkamų atliekų, pavyzdžiui, tepalų ar kitų naftos produktų, patekimui į procesą ir užtikrinti, kad atvežami riebalai būtų be papildomų priemaišų. Atliekamoje studijoje pastebima, kad siekiant efektyviai valdyti srautus, rinkai reikia pasiūlyti pilną riebalų gaudyklių aptarnavimo paslaugą su susidariusių atliekų išvežimu ir utilizavimu.
„Pradėję įgyvendinti šį projektą ne tik plėtotume tvarią veiklą, bet ir gautume ekonominės naudos. Riebalų likučius mūsų eksploatuojamoje nuotekų valykloje perdirbant kartu su dumblu išaugtų pagaminamų biodujų kiekis, o tai leistų sumažinti energetines sąnaudas“, – teigia M. Švaikauskas.
„Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje susidariusio dumblo nedegina, o perdirba ir naudoja jį energijai išgauti. Dumblo perdirbimo būdą termohidrolizės įrenginiuose kartu su riebalais, kurių dėka išgaunama iki 50–70 proc. daugiau biodujų, naudoja kai kurios įmonės Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje.
Šiuo metu bendrovė įgyvendina kelis skirtingas sritis apimančius atsinaujinančios energetikos projektus: pagal žiedinės ekonomikos principus perkonstruojamas dumblo tvarkymo procesas, nuotekų tinkle planuojama įrengti nedidelę hidroelektrinę, vandentiekio tinkle – hidroturbiną. Taip pat investuojama 700 tūkst. eurų į saulės kolektorius, kurie bus įrengti ant „Vilniaus vandenims“ priklausančių pastatų stogų.
„Vilniaus vandenys“ yra didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė, tiekianti geriamąjį vandenį ir tvarkanti nuotekas daugiau nei 263 tūkst. klientų. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens ir surenka bei išvalo daugiau nei 111 tūkst. kub. metrų nuotekų.
