Ką gali 3D jutikliai? Šiandien jie, atpažinę veidą, gali atrakinti mūsų telefoną, taip pat palengvinti autonomišką automobilio valdymą arba užfiksuoti besiartinančią raketą, taip išgelbėdami žmonių gyvybes. Siekiant šių sistemų universalumo, pasaulio mokslininkų dėmesys šiandien krypsta į jose naudojamų spindulių – lazerio ir infraraudonųjų – tobulinimą.

Lietuvoje veikia netoli 100 mažųjų hidroelektrinių, kai kuriose upėse, pavyzdžiui, Virvytėje, jų net per dešimt. Steigiant hidroelektrines, privalu laikytis Lietuvos Respublikos vandens įstatyme numatytų tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių, tačiau sukontroliuoti privatininkus nėra taip paprasta. Siekiant užtikrinti kuo mažesnę neigiamą hidroelektrinių įtaką upių ekosistemoms, steigiamos vandens matavimo stotys.

„ORLEN Lietuva“, ORLEN grupei priklausanti bendrovė, baigia statyti pirmąją atsinaujinančios energijos jėgainę, tiesiogiai prijungtą prie Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos. Jėgainės įrengtoji galia sieks 42,2 MW, o planuojama metinė elektros gamyba – apie 45 GWh.

Ar galite įsivaizduoti pasaulį, kuriame Jūsų mylimo žmogaus balsas, vaiko juokas ar paukščių čiulbėjimas lieka už tylos sienos? Su tuo kasdien susiduria tūkstančiai žmonių Lietuvoje, gyvenančių su klausos sutrikimais.

Rugsėjį Tauragėje ir Kėdainiuose, o spalį Jonavoje duris atveria trys pirmieji „Airtech“ bepiločių orlaivių metodiniai centrai. Planuojama, kad jau šiais mokslo metais „Airtech“ būreliuose dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių įgis 800 vaikų ir jaunuolių. Iki 2028 m. Lietuvoje veiks iš viso 9 tokie centrai ir bus apmokyta 7000 vaikų ir 1700 suaugusiųjų.

Ką gali 3D jutikliai? Šiandien jie, atpažinę veidą, gali atrakinti mūsų telefoną, taip pat palengvinti autonomišką automobilio valdymą arba užfiksuoti besiartinančią raketą, taip išgelbėdami žmonių gyvybes. Siekiant šių sistemų universalumo, pasaulio mokslininkų dėmesys šiandien krypsta į jose naudojamų spindulių – lazerio ir infraraudonųjų – tobulinimą.

Lietuvoje veikia netoli 100 mažųjų hidroelektrinių, kai kuriose upėse, pavyzdžiui, Virvytėje, jų net per dešimt. Steigiant hidroelektrines, privalu laikytis Lietuvos Respublikos vandens įstatyme numatytų tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių, tačiau sukontroliuoti privatininkus nėra taip paprasta. Siekiant užtikrinti kuo mažesnę neigiamą hidroelektrinių įtaką upių ekosistemoms, steigiamos vandens matavimo stotys.

„ORLEN Lietuva“, ORLEN grupei priklausanti bendrovė, baigia statyti pirmąją atsinaujinančios energijos jėgainę, tiesiogiai prijungtą prie Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos. Jėgainės įrengtoji galia sieks 42,2 MW, o planuojama metinė elektros gamyba – apie 45 GWh.

Vilniaus universitetas įsigijo dvi dideles nutolusias saulės elektrines ir ant 19 jam priklausančių pastatų stogų Vilniuje ir Šiauliuose įrengė saulės fotovoltines elektrines.

„Google DeepMind“ kartu su „AlphaEarth Foundations“ pristatė visiškai naują požiūrį į planetos stebėseną, kuris ne tik sukelia nuostabą, bet ir iš esmės keičia žemės paviršiaus analizės galimybes.

Infrastruktūros valdymo agentūra karinės infrastruktūros projektų valdymui diegia statinio informacinio modeliavimo metodologiją ir elektroninį statybos darbų žurnalą. Tai yra vieni iš būdų užtikrinti karinės infrastruktūros kokybę.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, VU alumnė Ieva Vaitkevičiūtė kartu su keliais savanoriais ėmėsi spręsti vieną svarbiausių šiuolaikinio žmogaus problemų – kaip sugebėti valdyti stresą. Taip gimė „Mindletic“ – startuolis, kuris per penkerius metus išaugo nuo krizės valdymo įrankio iki mokslu grįsto, globaliai veikiančio ir dirbtinį intelektą (DI) naudojančio emocinio intelekto.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Europoje šios ligos nusineša daugiausia gyvybių iš visų Pasaulio sveikatos organizacijos regionų. Todėl Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos institutas kartu su tarptautiniais partneriais ėmėsi ambicingo tikslo – pakeisti širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo praktiką visoje Europoje.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos užbaigė vieną svarbiausių pastarųjų metų inovacijų diegimo etapų – įdiegta moderni išmani pagalbos iškvietimo ir reagavimo sistema, skirta užtikrinti greitą, tikslų ir centralizuotą reagavimą į gyvybei pavojingas situacijas visoje ligoninės teritorijoje.

K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pradėjo naujos kartos bazinių stočių statybas – pirmoji tokia, gamtai didesnio poveikio neturinti stotis jau įrengta ir veikia Užkanavėje, Palangoje. Ji jau užtikrina stabilesnį ryšį miesto svečiams ir gyventojams.

Regionuose socialinę ir ekonominę pažangą skatinančiam verslui, bendruomenėms, mokykloms, bibliotekoms, medicinos ir socialinėms, viešosios tvarkos įstaigoms sudarytos galimybės prisijungti prie gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros.

Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų įmonė „Astrolight“ kartu su Lietuvos Karinėmis jūrų pajėgomis Baltijos jūroje sėkmingai išbandė lazerinio ryšio terminalą POLARIS, pademonstruodama saugų ir nepertraukiamą didelės spartos optinį ryšį.

„Telia“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje pradės pirmojo Lietuvoje savarankiško 5G tinklo bandymus. Ši inovacija Uosto direkcijai ir jos teritorijoje dirbančioms įmonėms suteiks galimybę išbandyti privataus 5G tinklo privalumus.

Ar galite įsivaizduoti pasaulį, kuriame Jūsų mylimo žmogaus balsas, vaiko juokas ar paukščių čiulbėjimas lieka už tylos sienos? Su tuo kasdien susiduria tūkstančiai žmonių Lietuvoje, gyvenančių su klausos sutrikimais.

Rugsėjį Tauragėje ir Kėdainiuose, o spalį Jonavoje duris atveria trys pirmieji „Airtech“ bepiločių orlaivių metodiniai centrai. Planuojama, kad jau šiais mokslo metais „Airtech“ būreliuose dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių įgis 800 vaikų ir jaunuolių. Iki 2028 m. Lietuvoje veiks iš viso 9 tokie centrai ir bus apmokyta 7000 vaikų ir 1700 suaugusiųjų.

Siekdama didinti valstybės kibernetinį saugumą ir visuomenės atsparumą, Krašto apsaugos ministerija pradeda plačią komunikacijos kampaniją „Nesakysiu! Nespausiu! Neperversiu!”. Jos metu gyventojus įvairiais būdais pasieks informacija, kaip apsisaugoti susidūrus su sukčiais.

Klaipėdos universiteto mokslininkai žengia naują žingsnį maudyklų vandens kokybės vertinime – kuria realaus laiko rizikos analizės sistemas, taiko pažangias molekulines technologijas ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus.

„SustAInLivWork“ – pirmasis tokio pobūdžio kompetencijų centras Lietuvoje, sistemingai telkiantis DI žinias ir kompetencijas iš keturių stiprių šalies universitetų – KTU, VDU, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto – bendradarbiaujant su pažangiais partneriais iš Vokietijos ir Suomijos.