Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 26 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 26 d. 10:45
Kas su „Apple Silicon“ lustais bus po penkerių metų
Gegužės 26 d. 08:31
„Facebook", viešasis interesas ir teisinė atsakomybė
Gegužės 25 d. 18:16
„YouTube“ juda televizijos kryptimi: ką tai reiškia vartotojams?
Gegužės 25 d. 16:20
„XPENG“ pristatė pirmąjį serijinės gamybos robotaksi: autonominio mobilumo era artėja greičiau nei manyta
Gegužės 25 d. 14:06
Įvyko ketvirtojo Lietuvos jaunųjų inžinierių čempionato STEAM TEAM finalas: nugalėjo vilniečiai ir panevėžiečiai
Gegužės 25 d. 12:33
Hibridinių visureigių kompromisai: ar įmanoma suderinti taupumą su vairavimo malonumu?
Gegužės 25 d. 10:20
Mokslininkė apie dirbtinio intelekto įtaką bendravimui: jis tampa šių dienų psichologu?
Gegužės 25 d. 08:11
Ar dronų ataka gali tapti „force majeure“? Teisininkai įspėja verslą peržiūrėti sutartis
Gegužės 24 d. 16:49
DI kurta reklama: kada greičiau ir pigiau gali kainuoti brangiau
Gegužės 24 d. 10:23
Kada reikės daugiau padavėjų, o kada – meniu kita kalba? Ekspertė paaiškino, kaip technologijos keičia turizmą
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Patarimai » Kitos protingos mintys Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

Kibernetinių sukčių psichologinis paveikslas: kokias manipuliacijas jie pasitelkia ir kaip nuo to apsisaugoti

Publikuota: 2026-03-13 16:20
Tematika: Kitos protingos mintys
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Kodėl sukčiai sukčiauja, o dalis Lietuvos gyventojų pasiduoda jų apgaulėms? Į šiuos klausimus psichologas Klaudijus Vitkauskas kovo pradžioje atsakė nacionalinio projekto „Prisijungusi Lietuva“ saugesniam internetui skirtame renginyje.

Kibernetinių sukčių psichologinis paveikslas: kokias manipuliacijas jie pasitelkia ir kaip nuo to apsisaugoti

Nukenčia ne tik senyvo amžiaus žmonės

Neretai manoma, kad sukčių aukomis dažniausiai tampa senjorai. Tačiau, psichologo teigimu, į savo pinkles piktavaliai gali įvilioti kiekvieną mūsų – ypač tada, kai patiriame stresą ar emocinių problemų.

„Labiausiai pažeidžiamais laikomi vieniši, našliai, išsiskyrę arba niekada nesusituokę, vyresnio amžiaus arba krizėje atsidūrę žmonės. Svarbūs ir biologiniai faktoriai – nemiga, nuovargis, įvairios ligos, sutrikimai, demencija. Tokios būsenos paveikia mūsų kritinį mąstymą ir vertinimą. Pažeidžiamumą lemia ir psichologiniai faktoriai: stresas, įtampa, praeities traumos, intensyvios krizinės situacijos, keliančios stiprias emocijas“, – kalbėjo psichologas.

Pasak K. Vitkausko, kai kurie žmonės labiau pasiduoda apgavystėms ir dėl savo asmeninių savybių: didelio smalsumo, draugiškumo, nerimastingumo, emocijų reguliavimo sunkumų – vadinamojo impulsyvumo.

Kaip žinia, kibernetiniai sukčiai mėgsta apsimesti įvairių institucijų atstovais, žada greito praturtėjimo perspektyvas ir kitaip stengiasi pasisavinti gyventojų pinigus ar asmeninius duomenis. Apgavysčių schemas jie bando įgyvendinti socialiniuose tinkluose, kurdami netikras svetaines, siųsdami elektroninius laiškus ar žinutes.

Nacionalinio projekto „Prisijungusi Lietuva“ konferencijoje „Saugesnis internetas: kalbamės, mokomės, tobulėjame“ K. Vitkauskas atskleidė, kokie žmonės dažniausiai renkasi sukčiavimo kelią. Tai yra antisocialios asmenybės, pasižyminčios kriminaliniu mąstymu, arba žmonės, dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių pasirinkę elgtis antisocialiai.

„Tai gali būti asmenys, susiduriantys su stipriais iššūkiais gyvenime: karu, badu, skurdu, negandomis, yra pasinėrę į priklausomybes, psichoaktyvias medžiagas. Nuo antisocialių asmenybių šie žmonės skiriasi tuo, kad pasibaigus negandoms, greičiausiai jie grįš prie saugesnių veiklų. Tuo tarpu antisocialioms asmenybėms tai yra gyvenimo būdas“, – pasakojo K. Vitkauskas.

Skirtingi manipuliacijos būdai

Tiek antisocialios asmenybės, tiek antisocialiai besielgiantys ir sukčiauti pasirinkę žmonės apgauti kitus bando naudodami įvairius manipuliacijos būdus.

„Paprastai sukčiai vienu metu naudoja skirtingus manipuliacijos būdus. Vienas dažniausių – autoriteto imitavimas. Jie skambina, rašo, kad gavote baudą, gali griežtai su jumis bendrauti. Taip jie bando sukelti baimę, skatinti bejėgiškumą, paklusnumą. Viskas tam, kad padarytumėte tai, ko nori sukčius“, – apie vieną būdą pasakojo K. Vitkauskas.

Psichologo teigimu, vienoms manipuliacijoms labiau pasiduoda vyrai, kitoms – moterys.

„Vyrai dažniau pasiduoda per didelio pasitikėjimo manipuliacijai. Ypač, kai jiems sakoma: „Jūs tikrai esate per daug protingas, kad nepasinaudotumėte šiuo pasiūlymu. Esate labai išmintingas žmogus, todėl būtų klaida nepervesti pinigų, neįsigyti prekės“. Moterys labiau linkusios pasiduoti manipuliacijoms, sukeliančioms simpatiją. Sukčius gali sakyti, kad jūs jam labai patinkate, esate labai graži ir panašiai. Tačiau aš turiu problemą – neturiu, kur gyventi, tad gal galite pervesti pinigų, mes nusipirksime būstą ir gyvensime kartu“, – pavyzdžiais dalijosi jis.

Tačiau yra ir tokių manipuliacijos būdų, kurie vienodai pažeidžia įvairaus amžiaus, socialinių grupių ir bet kurios lyties asmenis.

„Piktavaliai manipuliuodami naudoja dėkingumą. Iš vienos pusės, gali būti skatinama pajusti dėkingumą sukčiui. Jie gali sakyti, kad jūsų kompiuteryje ištrynėme virusus, todėl padėkodami galite paremti mūsų organizaciją. Nors virusų kompiuteryje net nebuvo. Dėkingumas gali būti išreikštas ir kitaip: „Ačiū, kad naudojatės mūsų internetine platforma. Už tai mes jums atsiųsime dovaną, tik reikėtų jūsų asmeninių duomenų“. Taip pat jie gali pasitelkti socialinių įrodymų manipuliacijos būdą ir taikyti į gėdos jausmą, bendrystės norą. Tokiu atveju sukčiai sako, kad visi turi kažkokį daiktą ar naudojasi tam tikra paslauga, bei klausia, kodėl jūs to nedarote“, – kalbėjo K. Vitkauskas.

Sukčiai gali manipuliuoti akcentuodami dalykus, į kuriuos jautriai reaguoja daugelis žmonių – sakyti, kad, jei neinvestuosite, prarasite visas savo santaupas. Kitas būdas – tariamas įsipareigojimas – „koja tarpduryje“. Taip sukčiai primeta atsakomybę – neva už tai, kad jau kalbėjotės su jais, esate įsipareigoję juos paremti.

„Jie pasitelkia profiliavimą. Kuo svarbesnis taikinys, tuo daugiau informacijos sukčiai apie jį surinks. Tai gali būti informacija apie jus, jūsų aplinką, išvaizdą, balsą. Visa tai gali būti atkuriama naudojantis dirbtiniu intelektu. Dar vienas manipuliacijos būdas yra pasitvirtinimas. Tarkime, viešojoje erdvėje labai aktyviai kovojate prieš korumpuotą valdžią. Tokiu atveju sukčius gali sakyti, kad įkūrė organizaciją būtent šiam tikslui, todėl labai reikėtų jūsų pagalbos, paramos. Taip tikrai galima įkliūti“, – pasakojo psichologas.

Svarbiausia – neskubėti

Nuo apgavysčių ir įvairių manipuliacijų galima apsisaugoti vadovaujantis keliais patarimais. Anot psichologo, svarbiausias jų – neskubėti ir viską daryti lėtai.

„Susidūrus su netikėta situacija, reikia įkvėpti ir iškvėpti. Tai gali padaryti stebuklus. Dar geriau, jei pavyksta įvardinti, ką jaučiate. Kai atsiduriame kritinėse situacijose, įsijungia „Kovok, bėk arba sustink“ principas, todėl mes nebegalime kritiškai įvertinti situacijos. Tačiau jeigu mes sustojame ir įsivardijame, kad man keista, baisu – vėl įjungiame kritinį mąstymą. To sukčius labai nenori – jis siekia, kad kuo greičiau priimtume sprendimus“, – aiškino K. Vitkauskas.

Vėliau reikėtų įsivertinti, ar kontaktas, kurį ką tik turėjote, buvo planuotas. Jeigu ne, gali būti, kad jus bando „išmušti iš vėžių“.

„Nebijokite apsižvalgyti aplink save – galbūt šalia yra artimųjų, kolegų, kuriems galite papasakoti apie situaciją. Galite kreiptis ir į institucijas. Pavyzdžiui, jei jums skambino neva banko atstovas, susisiekite su banku ir paklauskite, ar jie planavo su jumis pasikalbėti“, – patarimais dalijosi specialistas.

O jeigu sukčiui pavyko įgyvendinti savo piktavališkus kėslus, ne mažiau svarbu su kitais žmonėmis dalintis savo istorija. Tai padeda nuo panašių situacijų apsaugoti kitus, o kartu – lengviau išgyventi neigiamas emocijas, geriau integruoti neigiamą patirtį.

„Dalijimasis leidžia geriau priimti situaciją, išgedėti patirtą traumą, integruoti gėdą, kaltę, bejėgiškumą ir judėti toliau. Tai labai svarbu, nes visi nepriimti jausmai, neigimas, kad tokia situacija įvyko, padidina riziką, kad tai ir vėl pasikartos“, – pridūrė K. Vitkauskas.

Padeda mokomieji renginiai

Iki balandžio vidurio visų savivaldybių gyventojai kviečiami į projekto „Prisijungusi Lietuva“ nemokamus mokymus ir dirbtuves apie tai, kaip saugiai naudotis viešosiomis elektroninėmis paslaugomi. Užsiregistruoti į dirbtuves ir mokymus galima „Prisijungusi Lietuva“ svetainėje, žemėlapyje pasirinkus savo apskritį. Visą psichologo pranešimą ir kitų ekspertų įžvalgas apie kibernetinį saugumą galite išgirsti projekto „Prisijungusi Lietuva“ „YouTube“ kanale.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Ar dronų ataka gali tapti „force majeure“? Teisininkai įspėja verslą peržiūrėti sutartis

Karantino laikotarpiu ir prasidėjus karui Ukrainoje, „force majeure“ sąvoka tapo įprasta verslo sutarčių ir teisinių ginčų dalimi. Tačiau šiandien geopolitinės ir technologinės grėsmės kelia naujų klausimų: ar dronų ataka galėtų būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe, atleidžiančia sutarties šalį nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą?

Kada reikės daugiau padavėjų, o kada – meniu kita kalba? Ekspertė paaiškino, kaip technologijos keičia turizmą

Vieną savaitgalį regiono kavinė pilna turistų, kitą – darbuotojai beveik neturi ką veikti. Šiandien tokius lankytojų srautų svyravimus galima prognozuoti gerokai tiksliau – duomenų analizė leidžia matyti, kada atvyksta turistai, iš kur jie atvažiuoja ir kaip keičiasi jų įpročiai.

Ne ten pervedėte pinigus? Juos susigrąžinti gali būti ne taip paprasta – štai ką reikia žinoti

Turbūt daugelis bent kartą vos spustelėję mygtuką „siųsti“ suprato, kad žinutė nukeliavo ne tam žmogui. Taip neretai nutinka ir su pinigų pervedimais – kone kasdien gyventojai sumaišo gavėjų sąskaitas ar vardus, suklysta nurodydami sumas, ir pinigai nukeliauja ne ten ar ne taip, kaip planuota. Tad ką tokiu atveju daryti ir kaip tuos pinigus susigrąžinti?

2026-05-21 08:41
Ar jūsų įmonę gali paduoti į teismą kitoje ES valstybėje?
2026-05-19 10:28
Sukčiai vis taikliau atakuoja Lietuvos verslą: nuo perimtų laiškų iki DI sukurtų „vadovų“
2026-05-14 12:49
5 logistikos klaidos, kurios daugiausiai kainuoja Lietuvos el. parduotuvėms
2026-05-13 12:06
Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams
2026-05-12 14:23
„Meta“ pradės tikrinti vartotojų amžių pagal nuotraukas: ką tai reiškia vaikams ir tėvams?
2026-05-08 12:11
Domenas, prekių ženklas ir verslo reputacija: klaidos, kurių galima išvengti
2026-05-06 16:27
Ar daiktas laikomas kokybišku vien todėl, kad veikia? Teismų praktika sako – ne
2026-05-06 12:33
Bankas perspėja: vienas neapgalvotas sprendimas gali baigtis užblokuota kortele ir prarastais pinigais
2026-05-04 08:26
Suklastotų vaizdų dalijimasis ir teisinė atsakomybė
2026-04-30 08:39
Ekspertas papasakojo, kas nutinka išsaugojus kortelės duomenis internete: ne viskas taip saugu
2026-04-14 20:53
DI klastotės ir netikri darbo pasiūlymai: Finansinio raštingumo dieną ekspertai įspėja apie naujas sukčių schemas
2026-04-07 12:22
Miego vagys šiuolaikiniuose namuose: kodėl net trumpas filmukas prieš miegą griauna vaiko poilsį
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama