Artėjantys naujieji metai pastaruoju metu nerimą kelia ne vien dėl rutinos pokyčių. Be sveikatos iššūkių, jų gali kelti ir skaitmeninės technologijos. Aukštais mokslų reitingais pasižyminčios Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė įvardijo, į ką, jos manymu, reikėtų labiausiai kreipti dėmesį, artinantis rugsėjui – ruošiant mokinio sveikatai palankią bei saugią darbo vietą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Sklandus darbas plius saugumas
Pasak mokymo įstaigos vadovės, kompiuteris arba planšetė vis dažniau tampa populiaria ir naudinga „mokinio krepšelio“ dalimi. Ji taip pat pastebi, kad vaikai neretai nori naujausių ir moderniausių technologijų, kurios kainuoja daug, tačiau pravartu žinoti, kad ir dėvėtas ar senesnės kartos kompiuteris puikiai tinka skaitmeniniam ugdymo turiniui naudoti.
Pasak J. Nemanienės, pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad visos reikalingos ir mokykloje naudojamos programos („Google classroom“, „Meet“, „Zoom ir kitos) būtų įdiegtos vaiko kompiuteryje. Taip pat reikėtų nepamiršti apie antivirusines apsaugas, nepageidaujamą turinį filtruojančias programas, galima pasirūpinti ir tėvų kontrolės programėlėmis.
„Vis tik technologinės apsaugos negalėtų pakeisti pokalbių ir diskusijų šia tema. Su vaiku reikėtų aptarti, kokie galimi pavojai ir ką reikėtų daryti, susidūrus su žalingo pobūdžio turiniu, elektroninėmis patyčiomis ir panašiai. Apie saugų interneto naudojimą ir pagarbų elgesį virtualioje erdvėje mokykloje kalbama nemažai, tačiau tėveliai turėtų būti artimiausi vaiko patarėjai, su vaiku susitariantys dėl saugių taisyklių laikymosi“, – įsitikinusi pedagogė.
Darbo vieta – palanki mokinio sveikatai
Pasak J. Nemanienės, išliekant didelei nuotolinio mokymosi tikimybei, o ir be jos vaikui nemažai laiko praleidžiant mokantis namuose, sveikatai palankiai įrengta darbo vieta turėtų būti prioritetas ruošiantis mokslo metams. Visada pravartu vadovautis profesionalų parengtais dokumentais, o ypač rūpindamiesi saugoti vaikų sveikatą. Todėl Lietuvoje nustatytos higienos normos turėtų būti aktualios ir tėvams.
„Rūpinantis taisyklinga vaiko laikysena ir akių sveikata svarbu, kad darbo stalas ir kėdė atitiktų vaiko ūgį, kad sėdint laikysena būtų taisyklinga (sėdint ant kėdės vaiko kojos per klubo ir kelio sąnarius turi būti sulenktos 90 laipsnių kampu, visa pėda turi remtis į grindis; stalo aukštis turi būti toks, kad vaikui dilbį padėjus ant stalo ranka per alkūnės sąnarį būtų sulenkta 90 laipsnių kampu). Atstumas nuo monitoriaus ekrano iki akių turi būti ne mažesnis kaip 40 cm. Svarbus ir pakankamas darbo vietos natūralus ar dirbtinis apšvietimas“, – primena mokyklos vadovė.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad galvojant apie mokinio darbo vietą namuose, pravartu prisiminti ir naujesnes technologijas: šviesos stiprumą reguliuoti leidžiančias LED lemputes ar automatiškai mygtuko paspaudimu reguliuojamus darbo stalus. Tokie stalai leidžia ne tik keisti jų aukštį augant vaikui, bet ir suteikia galimybę kaitalioti padėti: padirbėti tiek atsistojus, tiek ir atsisėdus.
Kviečia draugauti vieniems su kitais
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos vadovė J. Nemanienė taip pat pabrėžia, kad ne mažiau svarbu sudėlioti tinkamą vaiko darbotvarkę.
„Mokslo metų pabaigoje savo mokykloje atlikome tyrimą, kuris parodė, kad mokiniai laisvalaikį praleidžia didžiąja dalimi prie kompiuterio, neretai susiliejant mokymosi ir laisvalaikio laikui. Vadinasi, reikėtų pergalvoti ir sudėlioti dienotvarkę taip, kad dalį laisvalaikio vaikas praleistų lauke, aktyviai veikdamas, arba namuose, bet ne prie monitoriaus. Mokymas ir poilsis privalėtų turėti apibrėžtus intervalus, poilsio valandėles pravartu užpildyti patinkančiu sportu, šokiais ar kita širdžiai miela veikla“, – pastebi pedagogė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į bendravimo ir bendradarbiavimo reikšmę, ruošiant darbo vietą būsimam mokiniui:
- Svarbu būtų, kad vaikas matytų, jaustų ir žinotų, jog su tėveliais jis kartu sudaro komandą. Vadinasi, nors jo darbo stalas ir yra ramioje, atskiros erdvės vietoje, vaikas visada gali pakviesti, paskambinti ar parašyti mamai bei tėčiui ir visada gauti patarimą, palaikymą.
- Vaikui svarbu žinoti, kad nors klasėje mokytojas turi savo darbo vietą, tačiau visada jis prie vaiko prieis, padės ir paaiškins bei atsakys į kiekvieną klausimą (jei ne iš karto, tai būtinai vėliau). Mokytojui vaikas yra pats svarbiausias, ir tėvelis su mama mokytoju bei savo vaiku pasitiki.
- Klasėje dalijantis mokykliniu suolu su draugu reiškia ne tik kartu sėdėti, bet kai kada atlikti ypač įdomias užduotis komandoje, prireikus – padėti draugui ir gauti pagalbą pačiam.
Gamtos apsuptyje – kvietimas saugoti aplinką
Be visų pasiruošiamųjų darbų, apimančių naujų suolų, kompiuterių, kondicionierių ir kitos įrangos pirkimą, senųjų baldų, priemonių restauravimą ir atnaujinimą, šį rugsėjį progimnazija pasitiks su nauja lauko klase, įrengta mokyklos kieme sumontuotame kupole. Tai – vienas būdų pasiekti technologijų ir natūralios gamtos balansą, o galbūt ir galimybė priminti vaikams apie aplinkosaugą, ekosistemų išsaugojimo svarbą.
„Padedant tėveliams pavyko sukaupti reikiamų pinigų sumą ir įgyvendinti svajonę, kai vaikai galės mokytis tarsi lauke, pro stogo skliautą ir sienas stebėdami gamtą. Tikimės, kad mokymasis lauko klasėje, kurių planuojame kelias, taps motyvacijos postūmiu, pritraukiančiu ne tik mokinius, bet ir mokytojus“, – sako J. Nemanienė.
Pasak EPA projektų vadovės L. Jurevičienės, dabartiniai mokiniai – tai karta, kuriai ne tik tenka naudotis technologinės pažangos rezultatais, bet ir mokytis gyventi tvariau bei prisiimti atsakomybę už augančius elektronikos atliekų kiekius. „Prieš įsigyjant naują skaitmeninį prietaisą pravartu įvertinti, ar negalėtume, pasirūpinę taisymu, bent metus naudoti jau turimus prietaisus. Tuo tarpu atsisveikinant su senaisiais kaip elektronikos atliekomis, derėtų pasirūpinti duomenų apsauga, o taip pat, kad šios atliekos atitektų į įgaliotų tvarkytojų rankas – pavyzdžiui, mesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose“, – primena EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad skaitmeninių įrenginių baterijoms gaminti reikalingų metalų ištekliai yra riboti, tad atsakingas panaudotų baterijų šalinimas leidžia sugrąžinti šiuos metalus įmonėms, gaminančioms naują elektronikos įrangą, o taip pat ir elektromobilių baterijas. L. Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad panaudotas baterijas ar akumuliatorius šiuo metu galima išmesti tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek mažesnėse parduotuvėse.
Paieška archyve
