Kartais mokslininkams pavyksta padaryti tai, kas dar neseniai atrodė neįmanoma. Tyrėjų grupė iš Lenkijos, Rusijos ir Islandijos laboratorijose sukūrė naują medžiagos būseną, kurioje šviesa ir materija susijungia į vieną visumą. Šis atradimas gali pakeisti mūsų supratimą apie tai, kaip veikia pasaulis ir suteikti naujų galimybių ateities technologijoms.
Eksperimentas buvo atliktas bendradarbiaujant kelioms mokslo įstaigoms, tai Varšuvos universitetui ir Islandijos universitetui. Mokslininkai parodė, kad šviesą galima valdyti taip, tarsi ji turėtų svorį ir būtų apčiuopiama. Tokia šviesos ir materijos sąjunga sukuria ypatingą struktūrą, kurią galima keisti ir stebėti, kaip ji elgiasi įvairiomis sąlygomis.
Šis darbas yra svarbus žingsnis link naujų atradimų fizikos srityje. Iki šiol tokie reiškiniai egzistavo tik teorijose, o dabar mokslininkai gali juos stebėti tiesiogiai. Tai leidžia geriau suprasti, kaip šviesa gali tapti energijos ir medžiagos junginiu.
Naujo tipo kristalas, sukurtas iš šviesos
Mokslininkai sukūrė ypatingą dvimatį kristalą, kuris veikia kaip šviesos ir medžiagos hibridas. Ši struktūra yra unikali tuo, kad jos galima formą keisti ir valdyti. Tokie „šviesos kristalai“ elgiasi tarsi skystis, kurį galima nukreipti ar sustabdyti lazeriu. Tai leidžia tyrėjams kurti naujas medžiagas, kurios anksčiau atrodė neįmanomos.
Norėdami sukurti šį kristalą, mokslininkai pasitelkė garsųjį „Penrose’o“ raštą, tai ypatingą geometrinį modelį, kuris niekada nesikartoja. Jis padeda sukurti tobulą tvarką be pasikartojimo, todėl atsiranda naujų reiškinių, kurių neįmanoma pamatyti įprastuose kristaluose. Tokiu būdu mokslininkai galėjo stebėti, kaip atskiri šviesės taškai susijungia ir veikia kartu net labai dideliais atstumais.
Tai reiškia, kad naujoji medžiaga gali „bendrauti“ su savimi, tarsi visos jos dalys būtų sujungtos į vieną sistemą. Tai retas reiškinys, kuris gali padėti sukurti naujos kartos įrenginius, veikiančius pagal kvantinius principus.
Nauji atradimai gali pakeisti ateities technologijas
Šis pasiekimas primena 1984 metais atrastą kvazikristalų struktūrą, už kurią buvo skirta Nobelio premija. Tačiau dabar mokslininkai perkelia šią idėją į dar sudėtingesnį lygmenį, tai kvantinį pasaulį. Tokios medžiagos gali būti naudojamos ne tik mokslo eksperimentuose, bet ir kasdienybėje.
Jau dabar kvazikristalai padeda kurti patvaresnes dangas keptuvėms ir skutimosi peiliukams, o ateityje jie gali būti naudojami šilumos izoliacijai ar šviesos technologijoms. Naujasis šviesės ir materijos junginys gali atverti dar daugiau galimybių, tai nuo itin jautrių jutiklių iki pažangių lazerių ar net naujos kartos kompiuterių.
Mokslininkai planuoja tęsti tyrimus ir bandyti įvairius geometrinius modelius, kad geriau suprastų, kaip šviesa gali elgtis kaip medžiaga. Tokie atradimai rodo, kad net ir tai, kas atrodo neįmanoma, gali tapti realybe, jei sujungiame kūrybiškumą, žinias ir atkaklumą.
Paieška archyve
