Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 23 d. 10:47
Kodėl po kibernetinės atakos verslai ginčijasi ne tik su įsilaužėliais, bet ir tarpusavyje
Gegužės 22 d. 18:29
„Samsung“ pristato naują monitorių liniją: nuo pirmojo 6K žaidimų ekrano iki sprendimų profesionalams
Gegužės 22 d. 16:39
Pasidalijo įspūdžiais: ar komerciniams elektromobiliams jau atviras kelias po Baltijos šalis?
Gegužės 22 d. 14:18
Dirbtinis intelektas taps dar mažiau pastebimas: „Samsung“ ir „Google“ pristatė naujos kartos išmaniuosius akinius
Gegužės 22 d. 12:12
„Microsoft“ pristatė labai brangius planšetinius kompiuterius „Surface Pro 12“ ir nešiojamuosius kompiuterius „Surface Laptop 8“
Gegužės 22 d. 10:24
Tūkstančiai perkamų akademinių darbų griauna pasitikėjimą aukštuoju mokslu (1)
Gegužės 22 d. 08:38
„Ei, „Google“, ar galiu čia pastatyti automobilį?“
Gegužės 21 d. 18:17
Konkurencijos teisės pažeidimai šiandien: nuo klasikinių kartelių iki DI ir algoritmų
Gegužės 21 d. 16:34
Ne ten pervedėte pinigus? Juos susigrąžinti gali būti ne taip paprasta – štai ką reikia žinoti
Gegužės 21 d. 14:29
KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Sūkuriniai žiedai Saulės vainike

Publikuota: 2026-03-06 07:34
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Visiško Saulės užtemimo metu Mėnulis trumpam uždengia ryškų Saulės diską ir atsiveria galimybė stebėti santykinai blyškų vainiką – karštą Saulės atmosferą, kurios temperatūra siekia milijonus laipsnių. Vainikas veikia kaip tarpininkas, per kurį Saulės magnetinė energija perduodama į tarpplanetinę erdvę. Čia formuojasi Saulės vėjas, kyla žybsniai ir metami plazmos pliūpsniai, kurie veikia palydovus, ryšio sistemas ir elektros tinklus Žemėje.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Arti Saulės paviršiaus vainike stebimas dar vienas struktūrų tipas, vadinamas sūkuriniais žiedais (angl. vortex rings), bet iki šiol nežinojome, ar jie išsilaiko toldami nuo žvaigždės. Dabar astronomų komanda, išanalizavusi daugiau nei dvylikos metų – viso Saulės ciklo – užtemimų stebėjimus, pirmą kartą aiškiai identifikavo ir atsekė įvairaus pobūdžio turbulentiškų struktūrų raidą vainike.

Aukštos erdvinės skyros užtemimų nuotraukose tyrėjai aptiko dviejų rūšių turbulencijos požymius. Jau minėti sūkuriniai žiedai primena dūmų žiedus, kylančius nuo laužo ar pypkės, o banginiai Kelvino-Helmholco (KH) nestabilumai panašūs į susiraičiusius debesis Žemės danguje ar garą iš verdančio arbatinuko. Abiejų struktūrų kilmės vieta – protuberantai, dideli, kilpiniai dariniai, kuriuose plazma yra gerokai vėsesnė ir tankesnė nei supančiame vainike. Ten, kur šios kontrastingos terpės susiduria, staigūs temperatūros ir tankio pokyčiai sukelia nestabilumus.

Pagrindinis tyrimo atradimas – sūkuriniai žiedai neišsisklaido arti Saulės, bet keliauja tolyn su Saulės vėju. Tiek žiedai, tiek KH nestabilumai toldami nuo Saulės didėja vienodai: iš pradžių palengva, o nutolę maždaug trigubai toliau nei Saulės spindulys paspartėja. Panašiai keičiasi ir jų greitis: palyginus užtemimų vaizdus su „Parker Solar Probe“ zondo duomenimis, nustatyta, kad sūkuriai toliau nei trijų Saulės spindulių atstumu juda vidutiniškai apie 249 km/s greičiu, o prie pat paviršiaus – vos keliolikos km/s. Tokia tendencija puikiai dera su lėtojo Saulės vėjo greičio profiliu. Vadinasi, turbulencija, gimstanti Saulės paviršiuje, išlieka nepakitusi milžiniškais atstumais ir gali būti svarbi tiek vainiko kaitinimui, tiek Saulės vėjo formavimuisi.

Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Potvyniai senovės Marse – silpni

Potvyniai Žemėje padeda reguliuoti klimatą ir netgi palaikyti planetą tinkamą gyvybei. Jie varo vandenyno sroves, maišo deguonį gelmėse ir perneša maistines medžiagas. Greičiausiai potvyniai buvo labai svarbūs ir gyvybės atsiradimui – pirmosios ląstelės galimai formavosi potvynių užliejamose pakrantėse, į kurias bangos atnešdavo naujų maisto medžiagų. Gali būti, kad panašūs procesai veikė ir senovės Marse.

Dirbtinis intelektas prognozuoja Saulės virpesius

Saulė nuolatos virpa – slėgio bangos keliauja gilyn į žvaigždės vidų ir grįžta atgal, atnešdamos informaciją apie procesus, vykstančius giliai po paviršiumi. Šios bangos, dar vadinamos p-modomis, leidžia mokslininkams tyrinėti žvaigždės gelmes panašiai, kaip seismologai pagal žemės drebėjimus atkuria Žemės vidų.

Dvinarės žvaigždės gimsta iš vieno disko

Maždaug pusė Saulės tipo žvaigždžių turi kompanionę – dažniausiai tai dvinarės sistemos, nors būna ir gausesnių. Kaip tokios poros susidaro, astronomai diskutuoja jau ne vieną dešimtmetį.

2026 m. gegužė
2026-05-23 13:26
Viena primityviausių žinomų galaktikų
2026-05-22 07:36
Ramiausias galaktikų spiečius slepia praeities audrą
2026-05-21 09:18
Ganimedo branduolys dar formuojasi
2026-05-17 13:24
Kvazarų tėkmės gesina žvaigždėdarą Visatos jaunystėje
2026-05-16 13:09
Molekulinių debesų gyvenimo trukmė
2026-05-15 09:29
3000 naujų rudųjų nykštukių
2026-05-14 09:28
Energingiausi kosminiai spinduliai – išskirtinai masyvūs?
2026-05-13 09:25
Neįvertinta Ijo ugnikalnių galia
2026-05-12 17:16
Planetos dydžio banga Veneroje
2026-05-09 16:24
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose
2026-05-08 19:43
11 000 naujų egzoplanetų
2026-05-07 15:36
Kentauro Proksimos artimų tyrimų potencialas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama