Jupiterio palydovai Europa, Ganimedas ir Kalista po storu ledo sluoksniu greičiausiai slepia skysto vandens vandenynus. Tai vieni perspektyviausių gyvybės paieškos taikinių Saulės sistemoje. Tačiau vien vandens nepakanka – gyvybei reikia ir sudėtingų organinių molekulių (SOM), tokių kaip aminorūgštys ir nukleotidai.
Asociatyvi „Piabay“ nuotr.
Dabar tarptautinė tyrėjų komanda parodė, kad šios molekulės galėjo patekti į šiuos didžiuosius, arba Galilėjinius, palydovus jau jų formavimosi metu. Tyrėjai sukūrė detalius skaitmeninius modelius, apimančius tiek protoplanetinį Saulės sistemos diską, tiek Jupiterio aplinkplanetinį diską, kuriame formavosi palydovai. Šiuose modeliuose buvo sekami lediniai grūdeliai, turintys metanolio arba anglies dioksido ir amoniako mišinių – medžiagų, iš kurių laboratorijoje, veikiant ultravioletinei spinduliuotei ar šildant, susidaro SOM. Rezultatai parodė, kad SOM galėjo formuotis dviem keliais: protoplanetiniame diske, kur ledo grūdeliai buvo apšvitinami ultravioletiniais spinduliais ir šildomi, o vėliau transportuojami į Jupiterio apylinkes; ir vietoje, pačiame Jupiterio diske, kur pakankama temperatūra palankiose zonose skatino organines chemines reakcijas.
Viename iš modeliuojamų scenarijų beveik pusė nagrinėtų dalelių suformavo SOM protosauliniame diske ir nesuirusios pasiekė Jupiterio sistemą per maždaug 300 tūkstančių metų. Tiesa, taip nutiko tik tuo atveju, jei jų pradinė padėtis buvo ne didesnė nei septyni astronominiai vienetai nuo Saulės; palyginimui Jupiterio orbita yra ties penkiais. Palydovų formavimosi sąlygos taip pat buvo palankios šių molekulių išsaugojimui – Europa, Ganimedas ir Kalista formavosi santykinai šaltoje aplinkoje, kuri leido SOM išlikti ir pasiekti palydovus. Tai reiškia, kad Galilėjiniai palydovai nuo pat susidarymo galėjo turėti cheminę bazę prebiotinėms reakcijoms: ne tik vandens bei energijos šaltinių, bet ir organinės žaliavos.
Šias prognozes artimiausiu metu galės patikrinti NASA „Europa Clipper“ ir ESA JUICE zondai, keliaujantys Jupiterio palydovų link.
Tyrimų rezultatai publikuojami „The Planetary Science Journal“ ir MNRAS.
Paieška archyve
