Vienas svarbiausių Marso tyrimų tikslų – buvusios ar esamos gyvybės pėdsakų paieška. Norėdami būti tikri, kad atrasti pėdsakai tikrai susiję su vietine gyvybe, turime užtikrinti, kad mūsų zondai neatveš organizmų iš Žemės. Šį vadinamosios tiesioginės taršos klausimą nagrinėja ir sprendimo būdų ieško vadinamoji planetų apsaugos programa.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dabar mokslininkai sukūrė Mikrobų išgyvenimo Marse modelį (MMS), leidžiantį kiekybiškai įvertinti, kiek laiko Žemės mikrobai galėtų išlikti ant erdvėlaivio keliaujant į Marsą ir jame nusileidus. Tyrėjai išanalizavo 14 ankstesnių misijų, įskaitant „Viking“, „Pathfinder“, „Spirit“, „Opportunity“, „Curiosity“ ir „Perseverance“, nusileidimo vietas ir modeliavo du etapus: skrydį tarpplanetinėje erdvėje bei buvimą Marso paviršiuje.
Mikroorganizmų išgyvenimui įvertinti pasitelktas kriterijus, vadinamas Sterilumo užtikrinimo lygiu (angl. Sterility assurance level, SAL), apibrėžiamas kaip trilijoną kartų sumažinamas tipinis mikroorganizmų kiekis terpėje. Toks kriterijus taikomas, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemoje, siekiant užtikrinti transplantuojamų organų sterilumą. Jau skrydžio metu erdvėlaivio išorę sterilizuoja Saulės ultravioletinė spinduliuotė – UVC bangos, kurių vakuume niekas nesugeria. Dėl to erdvėlaivio korpuso išorė praktiškai tampa sterili – pasiekia bent tris SAL – dar prieš nuvykstant į Marsą. Marso paviršiuje nėra nei ozono sluoksnio, nei magnetinio lauko apsaugos, todėl į viršų nukreipti zondo paviršiai sterilizuojami per vos vieną Marso parą, trunkančią 24 valandas ir 39 minutes.
Per vienus Marso metus – 687 Žemės paras – modelis prognozuoja visų išorinių paviršių sterilizaciją, prie kurios prisideda ir Marso sausumas, žemas slėgis bei toksiškas regolitas. Zondo viduje situacija sudėtingesnė: šildomos erdvėlaivio dalys turėtų būti sterilizuojamos per maždaug 100 Marso parų, tačiau nešildomose vidinėse ertmėse, kur temperatūra žemesnė, mikroorganizmai teoriškai galėtų išgyventi iki 25 Marso metų, arba beveik penkis Žemės dešimtmečius.
Tai reiškia, kad nors Marso aplinka yra itin priešiška gyvybei ir išorinė tarša pašalinama greitai, šaltuose erdvėlaivio vidaus užkaboriuose nedidelė mikrobų populiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgai, kad keltų rūpesčių – ypač ieškant paties Marso gyvybės pėdsakų.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Planetary Science Journal“.
Paieška archyve
