Elektronika.lt
 2026 m. birželio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 22 d. 08:12
„BMW iX3“ testas: ar elektromobiliai iš tiesų nuvažiuoja tiek, kiek žadama?
Birželio 21 d. 16:31
Kai dirbtinis intelektas atlieka praktikanto darbą: kokių specialistų verslui reikės rytoj?
Birželio 21 d. 10:03
„Apple“ pristatė naujas vaikų saugumo funkcijas
Birželio 20 d. 16:22
Mažieji interneto tiekėjai prieš gigantus: kodėl ši kova svarbi kiekvienam interneto vartotojui?
Birželio 20 d. 10:05
Klaipėdos uoste pakrikštytas pirmasis pasaulyje žaliuoju vandeniliu varomas tanklaivis „Rasa“
Birželio 19 d. 18:25
Kolegijos – neišnaudota regionų stiprėjimo galimybė
Birželio 19 d. 16:37
Startavo „Drone Radar“ – siekiama sukurti didžiausią pilietinį dronų aptikimo tinklą Baltijos šalyse
Birželio 19 d. 14:19
Pigios elektros iliuzija: kodėl Lietuvos pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo? (1)
Birželio 19 d. 12:34
Naujas „Meta“ planas gali paliesti milijonus: už ką mokės socialinių tinklų vartotojai?
Birželio 19 d. 10:24
DI modeliai tampa strategine infrastruktūra. Ar Europa pasiruošusi, jei prieiga bus išjungta per naktį?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai priartėjo prie neįmanomo: sukūrė ekraną, kurio žmogaus akis nebeatskiria nuo tikrovės

Publikuota: 2025-11-24 15:53
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Įsivaizduokite ekraną, kurio vaizdas toks tikroviškas, kad žmogaus akis nebegali atskirti jo nuo realaus pasaulio. Tai jau nebe fantastikos filmas, o realybė, prie kurios sparčiai artėja mokslininkai iš Švedijos.

Mokslininkai priartėjo prie neįmanomo: sukūrė ekraną, kurio žmogaus akis nebeatskiria nuo tikrovės

Šis išradimas gali visiškai pakeisti išplėstinės ir virtualios realybės technologijas. Kol kas tokie įrenginiai kaip „Apple Vision Pro“, „Vivo Vision“ ar „Galaxy XR“ tebėra brangūs eksperimentai, bet ateityje jie gali tapti tokie įprasti kaip išmanieji telefonai.

Tam reikia išspręsti daugybę technologinių problemų, o viena svarbiausių yra ekranų kokybė. Kad vaizdas atrodytų natūraliai, ekranas turi būti itin ryškus net tada, kai yra vos keli milimetrai nuo akies. Švedijos mokslininkų grupė teigia, kad jie jau priartėjo prie šio tikslo. Jų sukurta technologija gali atkurti vaizdą taip tiksliai, kad žmogaus rega nebeatskiria ekrano nuo realybės.

Ekranas, prilygstantis žmogaus akiai

Pagrindas šiam proveržiui, vadinamoji „retinal e-paper“ technologija. Tai ekranas, kurio raiška viršija 25 tūkst. pikselių colyje, t. y. tokia, kokią pajėgia atskirti žmogaus akis. Šią sistemą sukūrė mokslininkai iš Geteborgo ir Upsalos universitetų bei Čalmerio technologijos instituto.

Tradiciškai kuo ekranas arčiau akies, tuo mažesni turi būti jo pikseliai. Tačiau kai jie tampa mažesni nei mikrometras, atsiranda spalvų netolygumai ir vaizdas praranda aiškumą. Naujoji technologija šią problemą išsprendžia, naudodama vadinamuosius metapikselius, tai mikroskopines volframo oksido struktūras, kurios keičia spalvą ir kontrastą reaguodamos į elektros srovę.

Kaip veikia „akių raiškos“ technologija

Kiekvienas metapikselis atspindi šviesą skirtingai, todėl ekranui nereikia papildomo apšvietimo. Vaizdas tampa itin aiškus, ryškus ir suvartojama labai mažai energijos. Toks ekranas gali pasiekti natūralios šviesos atspindžio lygį ir perteikti tikrovišką spalvų gylį.

Kai šis ekranas pasiekia žmogaus vyzdžio dydį, jo raiška prilygsta fiziologinei regėjimo ribai. Tai reiškia, kad žmogus nebegali atskirti, ar mato tikrą vaizdą, ar ekrano projekciją. Tokia kokybė galėtų pakeisti išplėstinės realybės akinius ir įtikinti net skeptikus.

Miniatiūrinis prototipas, tai didelis žingsnis į priekį

Nors technologija dar kuriama, jos galimybės stulbina. Ji leidžia rodyti pilnos spalvos vaizdus su daugiau nei 25 kadrų per sekundę dažniu, išlaikant aukštą kontrastą ir net 80 proc. šviesos atspindį. Energijos sąnaudos itin mažos, tai vos 0,5 - 1,7 milivato kvadratiniam centimetrui.

Tai reikštų, kad būsimi išplėstinės realybės akiniai galėtų veikti be didelių baterijų ar išorinių energijos šaltinių. Kaip pažymėjo vienas iš tyrėjų Giovanni Volpe, tai didžiulis žingsnis į priekį ekranų technologijos vystymesi.

Naujos galimybės ateities technologijoms

Mokslininkai jau pademonstravo veikiančią šios technologijos versiją, tai mažytį ekraną, kuris atkūrė Gustavo Klimto paveikslą „Bučinys“ nepriekaištinga kokybe. Jo dydis siekė vos 1,4 × 1,9 milimetro, o tai maždaug keturis tūkstančius kartų mažiau nei įprasto telefono ekranas.

Toks miniatiūrizacijos lygis gali būti revoliucinis ne tik vartotojų elektronikai, bet ir medicinai, moksliniams tyrimams ar pramonės prietaisams. Jei šią technologiją pavyks komercializuoti, ekranai taps ne tik tobulesni, bet ir praktiškai nematomi, lygiai tokie, kokius iki šiol matėme tik filmuose.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai

Maži raudonieji taškeliai yra mįslingi kompaktiški objektai, kuriuos ankstyvoje Visatoje aptiko „James Webb“ teleskopas. Naujame tyrime mokslininkai pasiūlė LRD prigimties paaiškinimą, kuris gražiai apjungia jas su bendru juodųjų skylių augimo paveikslu.

Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras

Per pastaruosius dvidešimt metų astronomai aptiko šimtus supermasyvių juodųjų skylių pirmajame Visatos milijarde metų, tačiau jos matomos tik kaip taškeliai, kurių struktūros niekaip neįžiūrėsi. Dabar astronomai pirmą kartą aptiko mirgantį kvazarą iš pačios Visatos aušros – vos 850 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų

Dvinarės asteroidų sistemos paplitusios visoje Saulės sistemoje. Dešimtmečiais vyravo paprastas jų kilmės paaiškinimas: sparčiai besisukantis pagrindinis asteroidas pradeda irti, o jo išsviesta medžiaga vėliau susikaupia į pailgą palydovą. Šis palydovas turėtų skrieti orbita, kurios spindulys panašus į Rošo ribą – atstumą, arčiau kurio didesniojo asteroido gravitacija suardytų mažesnįjį į gabalus. Tačiau šį vaizdą sugriovė NASA „Lucy“ misija.

2026 m. birželis
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
2026-06-12 13:14
Internetiniai žaidimai įtraukia, bet kuo čia dėti genai?
2026-06-12 07:12
Jupiteris reliatyvistiškai greitina elektronus
2026-06-10 17:15
Kosminių audrų… sustabdymas?
2026-06-05 13:17
Aplinka galaktikoms svarbi nuo seniai
2026-06-05 09:37
Pirmoji lietuvė: prof. dr. Ieva Plikusienė pelnė prestižinę europinę André Mischke Mokslo ir politikos premiją
2026-06-04 09:12
Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis
2026-06-03 17:18
Mangano žiedas atskleidžia Marso vandenyno istoriją
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama