Saulės žybsniai yra energingi magnetinio lauko persijungimo reiškiniai, kurių metu magnetinė energija virsta spinduliuote. Žybsnio metu išspinduliuojamos energijos srautas sudaro tik nežymią dalį visos Saulės spinduliuotės, tačiau energingų – ultravioletinių ir rentgeno – spindulių srautas išauga stipriai.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Prieš pusšimtį metų kosminiais teleskopais aptikti ir mikrožybsniai – apie tūkstantį kartų silpnesni išsiveržimai. Žinoma, stebėti juos irgi daug sudėtingiau, tad reikšmingi atradimai daromi iki šiol. Štai dabar pristatyta detaliausia mikrožybsnio stebėjimų analizė. Naudodami geriausią antžeminį Saulės stebėjimų teleskopą, Daniel K. Inouye teleskopą Havajuose, tyrėjai atliko detalius aktyvaus regiono – Saulės dėmių sankaupos – stebėjimą 2023 metų spalio 16 dieną.
Tuo metu jame įvyko trumpas žybsnis, o detalūs stebėjimai leido sekti ne tik jo kitimą laike, bet ir erdvinę struktūrą. Paaiškėjo, kad žybsniui energiją suteikė magnetinio lauko linijų persijungimas, kaip ir dideliems žybsniams: susisukusios priešingos krypties magnetinio lauko linijos persijungė į paprastesnę konfigūraciją, o magnetinė energija virto spinduliuote. Tačiau priešingai nei didelių žybsnių atveju, persijungimas įvyko ne vienoje kilpoje, iškilusioje tūkstančius ar milijonus kilometrų virš Saulės paviršiaus, o tarp paviršiaus ir regiono keli šimtai kilometrų virš jo. Persijungimas vyko regione, kurio forma primena platų kupolą. Jo skersmuo tesiekė apie 700 kilometrų, o mažiausios išskirtos struktūros buvo dar dešimt kartų mažesnės.
Šie rezultatai ypatingi ne tik puikia erdvine skyra, bet ir tuo, kad tai vienas pirmųjų kartų, kai magnetiniai reiškiniai fiksuojami taip arti Saulės paviršiaus. Fotosferos ir virš jos esančios chromosferos ryšius tirti ypatingai sudėtinga, nes dujos ten jau gerokai praretėjusios, bet dar ne tokios karštos, kaip vainike. Smulkių struktūrų identifikavimas padės geriau suprasti, kaip kaitinamos vainiko dujos ir kaip paleidžiami plazmos pliūpsniai iš Saulės. Jie sukelia geomagnetines audras, kurios gali pakenkti Žemei ir žmonėms, tad kiekvienas šių reiškinių prognozavimo patobulinimas yra ypatingai svarbus.