Kreipdamasis į vyriausybių technologijų lyderius ir vyriausybių informacinių technologijų saugumo vadovus iš visos Baltijos regiono, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Šarūnas Grigaliūnas įspėja, kad Lietuvos „skaitmeninis suverenitetas“ priklausys nuo sklandžių kvantinių raktų paskirstymo (QKD) ryšių, kurie galės aplenkti tiek kvantinius kompiuterius, tiek dirbtinio intelekto valdomą manipuliaciją.
Pristatydamas savo tyrimą „Iššūkiai, kuriuos reikia išspręsti diegiant QKD ryšį su EuroQCI tinklu, ir PQC atitikties klausimai“, jis teigė, kad be skubių sąveikos priemonių nauja kvantinė optika, diegiama tarp Vilniaus, Kauno ir Lenkijos sienos, „liks slaptumo salomis, o ne regioniniu skydu“.
KTU profesorius pabrėžė neseniai atliktus bandymus, kurių metu KTU ir kiti šalies universitetai keitėsi kvantiniais raktais per 92 km ilgio LITNET šviesolaidį, pasiekdami apie 170 kbps saugaus rakto perdavimo greitį ir įrodydami, kad vietinė infrastruktūra jau gali palaikyti EuroQCI paslaugas.
Jis paaiškino, kad kitas žingsnis – šiuos universitetų bandomuosius projektus prijungti prie LTQGate, nacionalinio kvantinio šliuzo, skirto raktams sujungti su Lenkijos PIONIER-Q magistraliniu tinklu ir galiausiai su Latvija per planuojamą Lat-LitQN koridorių.
KTU profesorius Š. Grigaliūnas įspėjo, kad dirbtinio intelekto sistemos, gebančios realiuoju laiku klonuoti balsą ir analizuoti giluminį srautą, padarys kriptografinį autentiškumą tokį pat svarbų kaip konfidencialumą.
„QKD suteikia mums apsaugotą nuo klastojimo entropiją, tačiau tapatybė vis tiek bus pažeista, jei raktų negalima bus pakankamai greitai paskirstyti arba patikrinti, ar jie nėra suklastoti dirbtinio intelekto“, – sakė jis, ragindamas operatorius kvantinius raktus poruoti su pokvantinės kriptografijos sertifikatais ir priimti ETSI/CENELEC profilius, kad Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos mazgai vartotų tą pačią saugumo kalbą“, – pabrėžė KTU profesorius.
Vilniuje pristatytame pranešime ypatingas dėmesys buvo skirtas šią žiemą paleidžiamam Žemės žemosios orbitos demonstratoriui „Eagle-1“. Lietuvos ir Lenkijos antžeminis segmentas išbandys QKD perdavimą iš kosmoso į Žemę ir užtikrins atsparų Baltijos maršrutą, apeinantį antžeminius gedimus.
Žiniomis apie šią technologiją dalinosi ir „Toshiba Europe Limited“ viceprezidentas dr. Andrew J. Shields. Šios korporacijos atstovai pateikė komercinę perspektyvą, apibūdindami patirtį, įgytą kuriant „BT–Toshiba Quantum-Secure Metro Network“ ir bandant blokų grandinę, apsaugotą hibridiniais QKD/PQC stekais. Jie pritarė profesoriaus raginimui imtis „surink dabar-iššifruok vėliau“ priešpriešinių priemonių ir pristatė prietaisų lygio integraciją, kuri galėtų būti pritaikyta Baltijos šalių mokslinių tyrimų tinklams.
Sesija baigėsi valandos trukmės diskusija apie QKD paslaugų išplėtimą visoje LITNET tinklo magistralėje. Universitetų ir telekomunikacijų inžinieriai susitarė šį rudenį Vilniuje atidaryti sąveikumo bandymų aplinką, siekdami sertifikuoti įvairių gamintojų įrangą ir parengti paslaugų lygio susitarimus vyriausybės, energetikos ir finansų operatoriams iki 2026 m. gruodžio 31 d., kai baigsis ES privalomas „pirmasis žingsnis“ siekiant atitikties kvantiniams reikalavimams.
Paieška archyve
