Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 10 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 9 d. 18:30
VU fizikai kuria sprendimus, kurie leis dar saugiau ir tiksliau taikyti radiaciją moksle ir medicinoje
Gegužės 9 d. 10:56
Tas pats slaptažodis skirtingoms paskyroms – didelė klaida
Gegužės 8 d. 18:48
„PlayStation 5“ pirkimo gidas: kaip išsirinkti tinkamą konsolę pagal savo poreikius?
Gegužės 8 d. 16:29
Kas trečia Lietuvos įmonė pripažįsta kibernetines grėsmes: kaip suvaldyti jų riziką?
Gegužės 8 d. 14:31
Greiti „Reels“: kaip lengvai susikurti įsimintiną vaizdo įrašą?
Gegužės 8 d. 12:11
Domenas, prekių ženklas ir verslo reputacija: klaidos, kurių galima išvengti
Gegužės 8 d. 10:51
Dirbtinis intelektas kovoje su krūties vėžiu: Lietuvoje pradedama taikyti itin tiksli diagnostika
Gegužės 8 d. 08:23
Darbo diena persikelia į telefoną: kodėl įmonėms tai kelia naujų iššūkių?
Gegužės 7 d. 20:30
Atskleidė, koks slaptažodis – stiprus
Gegužės 7 d. 18:23
DI statybos inžinierių nepakeis, bet gali būti geras padėjėjas
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Stabdo mirtiną kraujavimą elektros srove

Publikuota: 2016-12-13 19:19
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Norėdami sustabdyti kraujavimą iš žaizdos, gydytojai naudoja tūkstantmečiais patikrintą metodą, kai žaizda stipriai užspaudžiama bei sutvarstoma arba suveržiama aukščiau esanti arterija. Deja, šis metodas puikiai veikia tik su išorinėmis žaizdomis, tuo tarpu vidinį kraujavimą sustabdyti ne taip paprasta, todėl dažnai tampa mirties priežastimi.

Mokslininkų grupė iš Feinsteino medicinos tyrimų instituto sugalvojo genialų metodą vidiniam kraujavimui stabdyti. Jo esmė – nervais paleisti elektros srovę ir tokiu būdu „įjungti“ kraujo krešėjimo sistemą toje kūno vietoje, kur vyksta vidinis kraujavimas. Nors šis metodas skamba lyg būtų pasiskolintas iš mokslinės fantastikos romano, jis naudoja žinias iš labai realios medicinos srities, taip vadinamosios bioelektroninės medicinos. Ši disciplina paremta idėja, kad visas žmogaus organizmo funkcijas yra įmanoma „įjungti“ ir kontroliuoti, naudojant nervais tekančius elektros srovės impulsus, rašo popsci.com

Daugiau nei 15 metų Chriso Czura‘os vadovaujama grupė vykdė bioelektroninės medicinos tyrimus, kuriais buvo ieškoma būdų, kaip elektros srove stimuliuojant nervų sistemą sustabdyti kraujavimą. Šiuo metu mokslininkai pradėjo pagrindinį klinikinį tyrimą, kurio tikslas parodyti, kaip šis metodas veikia realiame gyvenime.

Tam bus naudojamas įrenginio prototipas, kuris bus priliečiamas prie tam tikros kūno vietos ir paleis elektros srovės impulsą, kuris paveiks klajoklinį nervą. Šis nervas yra pagrindinė automagistralė, jungianti galvos smegenis su pagrindiniais organais, tokiais kaip širdis, plaučiai bei kiti. Srovės impulsas turėtų sužadinti blužnį, kad ši išskirtų daugiau kraujo krešėjimą skatinančius trombocitų. Šie kraujo kūneliai gauna „signalą“, kad reikia būti pasiruošusiems formuoti krešulius, jei kažkur kūne jie „suras“ vidinę žaizdą. „Mes bandome valdyti mechanizmą, kurį iki šiol galėdavo kontroliuoti tik žmogaus smegenys“, – sako Ch. Czura.

Prieš kelis metus toks prietaisas buvo sėkmingai išbandytas su kiaulėmis – eksperimentų metu vidinio kraujavimo trukmė sutrumpinta apie 40 proc., o išsiliejusio kraujo kiekis sumažintas perpus. Be to, prietaisas veikė ypač greitai, kas ypač svarbu stabdant tokio tipo kraujavimą. Praėjus vos trims minutėms nuo pirmų srovės impulsų, tyrėjai kraujavimo vietoje užfiksavo padidėjusį specialaus fermento, atsakingo už kraujo krešėjimą, kiekį. Kitose kūno vietose šios medžiagos lygis išliko stabilus. Beje, eksperimentų metu mokslininkai pastebėjo, kad šis metodas vienodai gerai veikia tiek vidinėms, tiek išorinėms žaizdoms „tvarstyti“.

Bioelektroninį „tvarstį“ kuria kompanija „Sanguistat“, kurios pirmaisiais klientais taps karo lauko gydytojai, chirurgai, ginekologai ir greitosios pagalbos gydytojai. Visose šiose srityse didžiausią mirčių skaičių sukelia vidinis kraujavimas. Pavyzdžiui, gimdymo metu prasidedantis vidinis kraujavimas yra pagrindinė motinų mirčių priežastis – per metus Afrikoje ir Azijoje dėl to miršta apie 80 tūkstančių gimdyvių.

Beje, bioelektroninė medicina atveria plačius horizontus ne tik kraujo krešėjimo srityje. Gydytojai ir mokslininkai visame pasaulyje tiria galimybes panaudoti nervų stimuliavimą elektra ir kitoms ligoms gydyti, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas, virškinimo ar net širdies veiklos sutrikimai. Visgi čia dar apstu baltų dėmių – neaišku, kaip intensyviai reikia stimuliuoti klajoklinį nervą, norint paveikti tam tikras organizmo funkcijas. Taip pat ne iki galo suprantama, kurie prie šio nervo prijungti neuronai atsako už vieną ar kitą reakciją. Bet kokiu atveju, tai daug žadanti medicinos sritis, turinti galimybes sukelti tikrą revoliuciją.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose

Kai iš geležies atomo išmušamas vidinio sluoksnio elektronas, likusieji, stengdamiesi užpildyti tuštumą, paskleidžia 6,4 kiloelektronvoltų energijos rentgeno spinduliuotę. Ši vadinamoji geležies Kα linija yra svarbus diagnostinis įrankis astronomijai.

11 000 naujų egzoplanetų

Egzoplanetų paieška tradiciškai taikosi į ryškias ir dažnai gana artimas žvaigždes, nes jas lengviau stebėti detaliai. Toks planas pasiteisino: šiuo metu jau žinoma virš šešių tūkstančių patvirtintų egzoplanetų. Tačiau, žinoma, planetų esama ne tik prie patogiai ryškių žvaigždžių. Dabar grupė mokslininkų sukūrė naują analizės įrankį.

Kentauro Proksimos artimų tyrimų potencialas

Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Proksima, yra vos 1,3 parsekų atstumu nuo mūsų, o aplink ją skrieja bent viena egzoplaneta gyvybinėje zonoje – Proksima b. Visgi šis atstumas yra 250 tūkstančių kartų didesnis, nei tarp Žemės ir Saulės, tad šiuolaikiniams erdvėlaiviams jį įveikti prireiktų dešimčių tūkstantmečių. Visgi yra bent jau teorinis būdas pasiekti šią žvaigždę dar šiame šimtmetyje – pikozondai su lazerinėmis burėmis.

2026 m. gegužė
2026-05-06 13:11
Tyrimas: žmonės pradėjo gerokai mažiau kalbėtis tarpusavyje
2026-05-06 11:51
Lietuvos mokslinių tyrimų duomenims – daugiau matomumo, sąveikumo ir koordinavimo
2026-05-01 20:52
Marso magnetinės uodegos plazdėjimas
2026 m. balandis
2026-04-30 17:19
Dirbtinis intelektas užplūdo internetą: 35 % pastaraisiais metais atsiradusių svetainių sukurta neuroninių tinklų
2026-04-30 07:33
Kaip šalti protuberantai išgyvena karštame vainike
2026-04-29 14:58
Asteroidų medžiotojo dr. Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas
2026-04-29 11:37
Regolitas kaip statybinė medžiaga
2026-04-28 08:22
Nauja virtuali dulkėta Visata
2026-04-27 17:07
KTU mokslininkams įteiktos prestižinės Lietuvos mokslų akademijos premijos
2026-04-27 08:26
Juodoji skylė atsirado anksčiau už savo galaktiką
2026-04-26 09:16
Tvirčiausias pirmųjų žvaigždžių signalas
2026-04-24 17:30
Sudraskytos žvaigždės likučių judėjimas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama