Nors Marso paviršius sausas kaip parakas ir gyvybės paieškos, nors ir viltingos, kol kas nelabai sėkmingos, bet, kaip sakoma, reikia žvelgti giliau. 1–10 metrų po grunto paviršiumi. Kad nebūtų sunku šulinuką išsikasti. Utopija?
Geofizikai iš JAV ir Kanados Marse aptiko užšalusį ežerą. Jame esančio vandens tūris prilygsta Aukštutiniam ežerui – didžiausiam pasaulyje pagal paviršiaus plotą gėlo vandens telkiniui. Jis yra Šiaurės Amerikoje ir priklauso Didžiųjų ežerų sistemai. Tyrėjų darbo rezultatai publikuoti žurnale „Geophysical Research Letters“.
Ledyną nurodžiusios reljefo formos Utopijos lygumoje. Dailininko įsivaizdavimas
© NASA/JPL-Caltech/Univ. of Arizona
Mokslininkai jau ne kartą buvo pareiškę, kad praeityje Marse galėjo daugybė gėlo vandens. Šios teorijos naudai byloja pėdsakai tokių planetoje vykusių procesų, kaip cunamiai. Naujausi tyrimai rodo, kad upelių sistemos, ežerai ir nedidelės upės egzistavo iki pat amazonijos eros, prasidėjusios prieš 3 milijardus metų ir tebesitęsiančios iki šiol. Negana to, NASA specialistai anksčiau yra pareiškę, kad skysto vandens Marse yra ir dabar. Jų nuomone, planetos paviršiuje būtent jis palieka keičiantis sezonams išnykstančias ir atsirandančias tamsias juostas.
Tačiau dabar Marse sąlygos egzistuoti paviršiniam skystam vandeniui blogai tinka. Pavyzdžiui, dėl retos atmosferos skystas vanduo užverda, temperatūrai pasiekus daugiau, nei 10 °C, kai tuo tarpu Saulė dieną planetos ekvatorių įšildo iki 20–24 °C. Be to, vidutinė temperatūra Raudonojoje planetoje daug žemesnė už žemiškąją – apie -40 °C.
Naujausi mokslininkų tyrimai skirti vandens (skysto ir užšalusio) paieškoms paviršiniame planetos sluoksnyje – tokia yra, pavyzdžiui, viena iš TGO zondo, skriejančio Marso orbitoje, misija.
Naujojo darbo autoriams pavyko aptikti jo egzistavimo pėdsakus po Utopijos lyguma. Geofizikai atkreipė dėmesį, kad lygumos paviršiuje gausu įskilimų ir įdubų, primenančių šiaurinės Kanados dalies reljefo formas. Tokia struktūra dažniausiai byloja apie požeminį ledą, tad darbo autoriai iškėlė prielaidą, kad po Utopijos lyguma irgi gali glūdėti ledas. Savo hipotezę tyrėjai patikrino „Mars Reconaissance Orbiter“ radiolokatoriumi SHARAD, kuriuo galima „pažvelgti“ iki kilometro gylio ir nustatyti, paviršiniame sluoksnyje yra ledo ar skysto vandens.
Mokslininkams išties pavyko vakarinėje Utopijos lygumos dalyje aptikti gigantišką ledyną 1–10 metrų gylyje po planetos paviršiumi. Ledyno storis – nuo 80 iki 170 metrų, o bendras tūris 14 300 km³. Geofizikų vertinimu, požeminio ledo ežero 50–85 procentų sudaro vandens ledas, vis kita – dulkės ir akmens dalelės.
Darbo autorių nuomone, šis ledynas dabartiniame Marse išliko neišgaravęs dėl jį dengiančio grunto sluoksnio. Mokslininkai spėja, kad užšalęs ežeras susidarė labai seniai, kai Marso ašis buvo palinkusi labiau, nei dabar. Kadangi jis yra Utopijos lygumoje, ją lengviau tyrinėti, nei kitus žinomus vandens ledo telkinius – ši vieta yra vidutinėse platumose ir paviršius čia gan plokščias.
Paieška archyve
