Ant suakmenėjusių lapų išlikę vabzdžių įkandimai padėjo išspręsti vieną meteorito, nušlavusio dinozaurus maždaug prieš 66 mln. metų, paslaptį, rašo theverge.com.
Ilgus metus mokslininkai galvojo, kad meteoritas daugiau įtakos turėjo Šiaurės Amerikoje, paversdamas Pietų Ameriką prieglobsčiu, į kurį ėmė migruoti daugelis rūšių. Tačiau analizuodami vabzdžiams padarytą žalą, mokslininkai padarė išvadą, kad meteoritas įtakos vienodai turėjo abiem pusrutuliams. Skirtumas tik tas, kad pietinis pusrutulis atsigavo daug greičiau.
Vabzdžių poveikio lapams tyrimas yra vienas labiausiai paplitusių būdų sužinoti apie maisto grandinę ir vietos ekosistemą: kuo daugiau vabzdžių įkandimų aptinkama lapuose, tuo turtingesne laikoma ekosistema. Mokslininkų komanda, vadovaujama Michaelio Donovano iš Pensilvanijos valstybinio universiteto, nusprendė palyginti, kokia žala buvo padaryta lapams dviejų laikotarpių metu – iki ir po meteorito smūgio į Žemę.
Panašu, kad meteoritas į Žemę trenkėsi Meksikoje, Jukatano pusiasalyje, ir sukėlė masinį rūšių išnykimą.
Stengdamasi išsiaiškinti, kokios įtakos šis lemtingas įvykis turėjo Pietų Amerikai, mokslininkai ištyrė maždaug 4 tūkst. lapų fosilijų, kurios buvo surinktos Argentinos regione Patagonijoje. Jų išvados buvo publikuotos žurnale „Nature Ecology & Evolution“.
Panašu, kad meteoritas Pietų Amerikai turėjo tokios pat įtakos kaip ir Šiaurės Amerikai – visi vabzdžiai išnyko kaip ir kiti gyvūnai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Pietų Amerika prieglobsčiu nuo nelaimės bėgantiems gyvūnams netapo.
Žvelgdami į lapus, mokslininkai atrado, kad Pietų Amerikos ekosistema po meteorito smūgio atsikūrė maždaug po 4 mln. metų. Atsirasti gyvybei Šiaurės Amerikoje prireikė 9 mln. metų.
Priežastis, kodėl Pietų Amerika taip greitai atsigavo, nėra žinoma. Autoriai tvirtina, kad tikriausiai taip nutiko dėl atstumo iki kraterio ir „kitų, menkai suprantamų veiksnių.“
Paieška archyve
