Astronomai nykiame galaktikos centre atrado supermasyvią juodąją skylę. Iki šiol buvo manyta, kad tokio dydžio juodosios skylės gali egzistuoti tik labai didelių galaktikos spiečių branduoliuose, rašo theverge.com.
Neseniai aptikta juodoji skylė leidžia daryti prielaidą, kad milžiniškos juodosios skylės Visatoje yra kur kas dažnesnės, nei prognozavo astronomai.
„Mūsų atrasta didžiulė juodoji skylė yra masyvios elipsinės galaktikos NGC 1600 centre, kosminiame užkampyje, nedidelėje 20 galaktikų grupėje“, – sakė tyrimui vadovavęs juodųjų skylių ekspertas Chung-Pei Ma, astronomas iš Kalifornijos Berklio universiteto.
Mokslininkus nustebino ir dar šis tas. Masyvi juodoji skylė, kuri rasta už 200 mln. šviesmečių nuo Žemės esančioje galaktikoje NGC 1600, yra 10 kartų masyvesnė, nei turėtų būti tokio tipo galaktikoje.
Astronomai spėja, kad juodoji skylė tokia didelė tapo susijungus dviems galaktikoms. Kai galaktikos susijungia, jų centruose esančios juodosios skylės ima suktis viena aplink kitą, rydamos masę, kol galiausiai susilieja ir vietoje jų atsiranda supermasyvi juodoji skylė, kuri toliau plečiasi.
Mokslininkai juodąją skylę aptiko matuodami ją supančių žvaigždžių judėjimo greitį. Kadangi žvaigždes veikia juodųjų skylių gravitacija, jų greičio nustatymas leidžia nuspėti juodųjų skylių masę. Šiuo atveju juodoji skylė sveria tiek, kiek svertų 17 mlrd. saulių.
Didžiausia rekordininkė yra juodoji skylė Komos galaktikų spiečiuje, jos masė lygi 21 mlrd. saulių.
Paieška archyve
