Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 11 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 10 d. 18:27
Ličio baterijų krizė: kodėl liepsnoja Lietuvos atliekų sektorius?
Gegužės 10 d. 10:16
„Lexus“ pristato pasaulinę premjerą: visiškai naują elektrinį ir šešiavietį TZ serijos SUV
Gegužės 9 d. 18:30
VU fizikai kuria sprendimus, kurie leis dar saugiau ir tiksliau taikyti radiaciją moksle ir medicinoje
Gegužės 9 d. 10:56
Tas pats slaptažodis skirtingoms paskyroms – didelė klaida
Gegužės 8 d. 18:48
„PlayStation 5“ pirkimo gidas: kaip išsirinkti tinkamą konsolę pagal savo poreikius?
Gegužės 8 d. 16:29
Kas trečia Lietuvos įmonė pripažįsta kibernetines grėsmes: kaip suvaldyti jų riziką?
Gegužės 8 d. 14:31
Greiti „Reels“: kaip lengvai susikurti įsimintiną vaizdo įrašą?
Gegužės 8 d. 12:11
Domenas, prekių ženklas ir verslo reputacija: klaidos, kurių galima išvengti
Gegužės 8 d. 10:51
Dirbtinis intelektas kovoje su krūties vėžiu: Lietuvoje pradedama taikyti itin tiksli diagnostika
Gegužės 8 d. 08:23
Darbo diena persikelia į telefoną: kodėl įmonėms tai kelia naujų iššūkių?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Inžinieriai išrado kompiuterį, kurio veikimas pagrįstas vandens lašeliais

Publikuota: 2015-06-11 10:13
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

JAV mokslininkai sukūrė pilnai funkcionuojantį kompiuterį, kuris veikia laikrodžio principu, tačiau, skirtingai nei įprastiniuose kompiuteriuose, vietoje elektronų jame naudojame smulkūs įmagnetinti vandens lašeliai. Kompiuterio kūrimo tikslas yra tiksliai kontroliuoti ir manipuliuoti medžiaga taip pat, kaip kompiuteriai manipuliuoja informacija, rašo Sciencealert.com.

Nors šis specialiu vandens mechanizmu paremtas kompiuteris dėl universalių loginių elementų teoriškai galėtų padaryti viską, ką ir įprastinis, jis yra kur kas lėtesnis nei mūsų dabar naudojami įrenginiai. Tačiau komanda neketina čia sustoti.

„Jau turime skaitmeninius kompiuterius, kurie gali apdoroti informaciją... Mūsų tikslas yra sukurti naujos rūšies kompiuterius, kurie gali tiksliai kontroliuoti ir manipuliuoti fizinę medžiagą, – sakė vyriausiasis tyrėjas Manus Prakashas iš Stanfordo universiteto. – Įsivaizduokite, kad kai paleidžiate skaičiavimų rinkinį, apdorojama ne tik informacija, bet algoritmiškai manipuliuojama ir fizine medžiaga. Mums kaip tik tai ir pavyko padaryti mezoskalėje (dešimt mikronų į milimetrą).“

Pirmą kartą M. Prakashas apie tokius kompiuterius pagalvojo dar prieš dešimtmetį, bet, nors išsiaiškinti, kaip kontroliuoti vandens lašelius nebuvo sunku – į juos buvo įlietos magnetinės nanodalelės ir judinamos aplink geležies strypelių labirintą, – rasti būdą, kaip sinchronizuoti šį judėjimą, buvo sunku.

Įprastiniuose kompiuteriuose šį vaidmenį atlieka laikrodis, kuris preciziškai tiksliai matuoja kiekvieną judėjimą sistemoje, tačiau mokslininko komandai sunkiai sekėsi surasti, kaip tą patį padaryti su vandeniu. Tuomet jiems į galvą šovė besisukančio magnetinio lauko idėja.

„Kaskart kai laukas apsiverčia, strypelių poliariškumas keičiasi, ir įmagnetinti lašeliai surykiuojami nauja iš anksto nustatyta kryptimi, – rašoma Stanfordo universiteto pranešime spaudai. – Kiekvienas lauko apsivertimas skaičiuojamas tarsi vienas laikrodžio ciklas, o kiekvienas lašelis yra vienu žingsniu toliau negu kiekvienas ciklas.“

Mokslininko komanda nustatė, kad šie magnetiniai „laikrodžio“ judesiai skatina sistemą veikti tobula sinchronija, o tai reiškia, kad ji teoriškai gali veikti amžinai be jokių klaidų. Ji perneša informaciją panaudodama vandens lašelių buvimą arba nebuvimą kaip 0 arba 1 dvejetainėje sistemoje.

„Naudodami šias taisykles mes pademonstravome, kad galime sukurti visus elementarius elektronikoje naudojamus loginius elementus paprasčiausiai keisdami strypų išdėstymą mikroschemoje“, – aiškino vienas tyrimo bendraautorių Georgiosas Katsikisas.

Tyrimas išspausdintas „Nature Physics“.

Dabartiniai procesoriai yra pusės pašto ženklo dydžio, o lašeliai yra mažesni nei aguonuos ir inžinieriai sako, kad galėtų savo sistemą padaryti mažesnę, taip pat ir įtraukti daugiau lašelių, kad ši taptų sudėtingesnė.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose

Kai iš geležies atomo išmušamas vidinio sluoksnio elektronas, likusieji, stengdamiesi užpildyti tuštumą, paskleidžia 6,4 kiloelektronvoltų energijos rentgeno spinduliuotę. Ši vadinamoji geležies Kα linija yra svarbus diagnostinis įrankis astronomijai.

11 000 naujų egzoplanetų

Egzoplanetų paieška tradiciškai taikosi į ryškias ir dažnai gana artimas žvaigždes, nes jas lengviau stebėti detaliai. Toks planas pasiteisino: šiuo metu jau žinoma virš šešių tūkstančių patvirtintų egzoplanetų. Tačiau, žinoma, planetų esama ne tik prie patogiai ryškių žvaigždžių. Dabar grupė mokslininkų sukūrė naują analizės įrankį.

Kentauro Proksimos artimų tyrimų potencialas

Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Proksima, yra vos 1,3 parsekų atstumu nuo mūsų, o aplink ją skrieja bent viena egzoplaneta gyvybinėje zonoje – Proksima b. Visgi šis atstumas yra 250 tūkstančių kartų didesnis, nei tarp Žemės ir Saulės, tad šiuolaikiniams erdvėlaiviams jį įveikti prireiktų dešimčių tūkstantmečių. Visgi yra bent jau teorinis būdas pasiekti šią žvaigždę dar šiame šimtmetyje – pikozondai su lazerinėmis burėmis.

2026 m. gegužė
2026-05-06 13:11
Tyrimas: žmonės pradėjo gerokai mažiau kalbėtis tarpusavyje
2026-05-06 11:51
Lietuvos mokslinių tyrimų duomenims – daugiau matomumo, sąveikumo ir koordinavimo
2026-05-01 20:52
Marso magnetinės uodegos plazdėjimas
2026 m. balandis
2026-04-30 17:19
Dirbtinis intelektas užplūdo internetą: 35 % pastaraisiais metais atsiradusių svetainių sukurta neuroninių tinklų
2026-04-30 07:33
Kaip šalti protuberantai išgyvena karštame vainike
2026-04-29 14:58
Asteroidų medžiotojo dr. Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas
2026-04-29 11:37
Regolitas kaip statybinė medžiaga
2026-04-28 08:22
Nauja virtuali dulkėta Visata
2026-04-27 17:07
KTU mokslininkams įteiktos prestižinės Lietuvos mokslų akademijos premijos
2026-04-27 08:26
Juodoji skylė atsirado anksčiau už savo galaktiką
2026-04-26 09:16
Tvirčiausias pirmųjų žvaigždžių signalas
2026-04-24 17:30
Sudraskytos žvaigždės likučių judėjimas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama