Elektronika.lt
 2026 m. birželio 6 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 5 d. 18:35
3 dalykai, kurių bankas niekada neprašo telefonu
Birželio 5 d. 16:09
Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
Birželio 5 d. 14:36
Kaip meninė instaliacija padeda vizualizuoti nematomas DI grėsmes
Birželio 5 d. 12:24
Fizikos teismas Holivudui: kas įmanoma, o kur filmai klysta?
Birželio 5 d. 10:24
Ekonomikos augimas priklausys nuo to, kaip žmonės priims technologijas: atskleidė, kokie pokyčiai laukia kasose
Birželio 5 d. 08:30
Programišiai pergudravo „Meta“ DI robotą ir perėmė paskyras: žmogaus budrumo jau nebepakanka
Birželio 4 d. 18:36
Bemiegės naktys prieš egzaminus: kodėl „dar viena valanda prie knygų“ gali pakenkti?
Birželio 4 d. 16:26
Klaipėdos universitete įvyko didžiausias Europos STEAM mokytojų festivalis
Birželio 4 d. 14:24
AI SEO – kodėl tai svarbu šiuolaikiniam verslui?
Birželio 4 d. 12:26
VU mokslininkas sukūrė modelius, vertinančius meno kūrinių ir reklamos poveikį
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Astronomai: Saulės sistemoje – bent dvi didžiulės nežinomos planetos

Publikuota: 2015-01-18 07:49
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Madrido Komplutensės universiteto (MKU) astronomai ir Kembridžo universiteto mokslininkai tvirtina, kad jų skaičiavimai rodo, jog mūsų Saulės sistemoje yra mažiausiai dvi nežinomos planetos, skriejančios gerokai toliau už nykštukinės planetos Plutono. Viena iš šių planetų gali būti tamsi ir apledėjusi superžemė, iki dešimties kartų didesnė už Žemę, rašo sciencespacerobots.com.

Astronomai tvirtina, kad turėtų egzistuoti dvi transplutoninės planetos, laukiančios atradimo. Tyrinėtojai teigia, kad šių planetų egzistavimas galėtų paaiškinti tolimųjų transneptūninių objektų (TTNO) orbitinį elgesį. Astronomų teigimu, šie objektai turėtų būti pasiskirstę bet kaip ir pasižymėti charakteristikomis, būdingomis pusinei didžiajai ašiai, kurios ilgis būtų artimas 150 astronominių vienetų (AV), posvyris – beveik nuliui laipsnių, o perihelio kampas – nuliui ar 180 laipsnių. Tačiau šių objektų stebėjimo duomenys rodo, kad jų didysis pusašis gali siekti tarp 150 ir 525 AV. Tyrinėtojai teigia, kad jų vidutinis orbitos posvyris yra maždaug 20 laipsnių, o perihelio argumentas – 31 laipsnis.

MKU mokslininkas ir vienas iš studijos autorių Carlosas de la Fuente Marcosas savo pranešime teigė: „Šis objektų perteklius su netikėtais orbitiniais parametrais verčia mus manyti, kad kažkokios nematomos jėgos koreguoja TTNO orbitinių elementų pasiskirstymą, ir mes manome, kad labiausiai tikėtinas paaiškinimas būtų tas, kad už Neptūno ir Plutono egzistuoja kitos nežinomos planetos. Tikslaus jų skaičiaus nežinome, turint galvoje, kad mūsų turimi duomenys yra riboti, bet mūsų skaičiavimai rodo, kad Saulės sistemos ribose turėtų būti mažiausiai dar dvi planetos, o, galbūt ir daugiau“.

Mokslininkai pažymi, kad pora neseniai padarytų atradimų parodė, jog planetos gali susiformuoti kur kas toliau nuo savo žvaigždės, negu buvo manoma anksčiau, kaip, pavyzdžiui, planetą formuojantis diskas, aptiktas toliau kaip už 100 astronominių vienetų nuo žvaigždės HL Tauri.

„Universe Today“ turi nuotrauką, kurioje matyti kai kurie didžiausi transneptūniniai objektai. Čia ir čia galima rasti mokslinius straipsnius, kuriuos astronomai paskelbė apie papildomas nežinomas planetas.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Aplinka galaktikoms svarbi nuo seniai

Šiandieninėje Visatoje galaktikos spiečiuose atrodo kitaip nei izoliuotos – jos masyvesnės, lėčiau formuoja žvaigždes ir dažniau yra elipsinės. Tačiau nuo kada aplinka pradėjo daryti tokią įtaką?

Pirmoji lietuvė: prof. dr. Ieva Plikusienė pelnė prestižinę europinę André Mischke Mokslo ir politikos premiją

Fizinių ir technologijos mokslų centro bei Vilniaus universiteto mokslininkė prof. dr. Ieva Plikusienė pelnė André Mischke Mokslo ir politikos premiją – ir tapo pirmąja lietuve, sulaukusia tokio tarptautinio pripažinimo.

Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis

Masyvios žvaigždės ir žvaigždžių spiečiai gimsta milžiniškuose molekuliniuose debesyse – šaltose, tankiose dujų ir dulkių struktūrose tarpžvaigždinėje erdvėje. Kai kuriuose iš jų dujos suformuoja tarsi „rato su stipinais“ struktūrą: iš visų krypčių link tankaus centrinio mazgo sueina ilgi siūliniai dujų srautai. Kaip atsiranda šis elegantiškas radialinis išsidėstymas, buvo neaišku.

2026 m. birželis
2026-06-03 17:18
Mangano žiedas atskleidžia Marso vandenyno istoriją
2026-06-02 19:47
Saulės rykliai šildo vėją
2026 m. gegužė
2026-05-31 12:20
Pasislėpę kvazarai stipriai pučia dujas
2026-05-30 13:26
Paukščių Tako disko perkrovimas
2026-05-29 07:16
Tiesiogiai aptikta tarpžvaigždinė turbulencija
2026-05-28 10:14
Tipinės uolinės egzoplanetos – veneriškos
2026-05-27 09:25
Europos geizeriai – tik triukšmas?
2026-05-26 17:07
Saulės aktyvumas greitina kosminių šiukšlių nukritimą
2026-05-25 07:15
13 milijardų metų Visatos struktūrų erdvėlapis
2026-05-24 13:26
Juodosios skylės, aplenkusios savo galaktikas
2026-05-23 13:26
Viena primityviausių žinomų galaktikų
2026-05-22 07:36
Ramiausias galaktikų spiečius slepia praeities audrą
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama