Didėjant informacijos srautui skaitmeninėje bei internetinėje erdvėje, auga duomenų apsaugos poreikis. Daugėja slaptažodžių, kuriuos reikia įsiminti, o jų patikimumas ženkliai mažėja. Atsižvelgdami į tai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei kitų šalių mokslininkai bendradarbiaudami kuria naujausias patikimas ir patogias vartotojui duomenų apsaugos technologijas, paremtas biogrįstų signalų ir vaizdų apdorojimu.
„Biometrija - mokslo sritis, apimanti metodus, kuriuos naudojant atpažįstamas žmogus, remiantis vienu ar keliais fiziologiniais bei elgsenos bruožais“,– teigia VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Dalius Navakauskas.
Fiziologiniai bruožai dažniausiai susiję su žmogaus kūnu: rankos, delno ar ausies geometrija, pirštų atspaudais, veido bruožais, akies rainele, DNR, kvapu. Elgsenos bruožų pavyzdžiais galėtų būti eisena, kalbėsena, teksto rinkimas kompiuterio klaviatūra ar parašas. Kompiuterių inžinerijos moksluose biometrija dažniausiai taikoma asmenims verifikuoti ar identifikuoti ir taip valdyti prieigą prie objektų, elektroninių ar informacinių sistemų.
Šiuo metu rinkoje yra nemažai komercinių biometrinių produktų, skirtų profesionaliam naudojimui, pavyzdžiui, prieigai prie bankinių sistemų, karinės paskirties objektų ar tarnybinių patalpų oro uostuose, viešosios tvarkos kontrolei ar teroristinių išpuolių užkardai. Biometrinės technologijos sparčiai plinta: diegiami elektroniniai pasai, personaliniuose kompiuteriuose taikomi pirštų atspaudų nuskaitymo įrenginiai ir pan.
Prie biogrįstų technologijų vystymo Lietuvoje bene labiausiai prisideda VGTU Elektronikos fakultetas, kur jau kelis dešimtmečius dirbama su lietuvių kalbos ir net dainų signalais, tiriama jų požymių dinamika. Šie tyrimai svarbūs, norint sukurti kuo pažangesnę apsaugos balsu, kitais garsais technologiją. Taip pat šio fakulteto mokslininkai turi tarptautinį įdirbį pažangių dirbtinių neuronų tinklų technologijų taikyme, apdorojant kalbą ir vaizdus.
Siekiant neatsilikti nuo pasaulinių laboratorijų, tiriančių biogrįstų signalų technologiją, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakultetas įsigijo modernios elektroninių sistemų modeliavimo įterptinės sistemos, akies vyzdžio tyrimo įrenginius, trimatės vizualizacijos sistemą. Tokia įranga leidžia visavertiškai bendradarbiauti su kitais pasaulio mokslininkais tyrimų srityje.
VGTU vienintelis universitetas Lietuvoje, kurio mokslininkai ne tik aktyviai bendradarbiauja su Elektros ir elektronikos inžinierių institutu (The Institute of Electrical and Electronics Engineers, IEEE) bet ir organizuoja IEEE padalinių veiklą. Neseniai, kovo 20 dieną, įvyko antrasis „Biogrįstų signalų ir vaizdų apdorojimo“ (BISIP) suvažiavimas, kuriame 14 pranešimų skaitė mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio. Tokių susitikimų tikslas - draugiškai diskusijai surinkti mokslininkus, kurie dirba signalų ir vaizdų apdorojimo srityje, siekiant skatinti idėjų ir metodų tarpdisciplininius mainus, kurie sietini, bet neapsiriboja biometrija, biomedicininių vaizdų apdorojimu, mašinų mokymusi ir dirbtiniu intelektu.
Paieška archyve
