Paskui lengvuosius automobilius technologijos keliauja ir į komercinį transportą. Modernūs furgonai gali pasigirti gausiu saugumo ir pagalbinių vairavimo sistemų arsenalu bei junglumu su mobiliaisiais įrenginiais. Tai užtikrina lengvesnes darbo sąlygas ir didesnį vairuotojų saugumą. Tačiau gamintojai pradeda atsigręžti ir į automobilių parkų valdytojus: kokių technologijų reikia jiems?
Paskui lengvuosius automobilius technologijos keliauja ir į komercinį transportą. Modernūs furgonai gali pasigirti gausiu saugumo ir pagalbinių vairavimo sistemų arsenalu bei junglumu su mobiliaisiais įrenginiais. Tai užtikrina lengvesnes darbo sąlygas ir didesnį vairuotojų saugumą. Tačiau gamintojai pradeda atsigręžti ir į automobilių parkų valdytojus: kokių technologijų reikia jiems?
„Kia PV5 Cargo“ interjeras (gamintojo nuotr.)
Technologijų reikia ne tik vairuotojams, bet ir verslui
Adaptyvioji greičio palaikymo sistema, įspėjimas apie pavojų aklojoje zonoje, eismo juostos palaikymo asistentas, automatinio avarinio stabdymo sistema, belaidis telefono prijungimas – tai jau itin dažnai sutinkamos technologijos naujuose komerciniuose automobiliuose, kurios palengvina vairuotojų darbą ir sumažina avarijų tikimybę.
Darbuotojų komfortas ir saugumas – įmonių prioritetų sąraše, tad automobilių parko valdytojai į tai kreipia dėmesį. Vis dėlto ne ką mažiau įmonėms svarbus ir pats darbas, jo planavimas bei analizė, o šioje srityje automobilių gamintojai ilgai tylėjo, todėl verslui teko kliautis išoriniais įrenginiais ir sistemomis.
„Jeigu pažiūrėtume į kurjerių ar pervežimo įmonių automobilius, juose dažnai matytume įtaisytas planšetes, skenerius, atskirus įrenginius, sujungtus su įmonių vidinėmis sistemomis. Jeigu gamintojai sugebėtų unifikuoti ir integruoti dalį funkcijų, informacijos įvedimas būtų patogesnis, saugesnis ir efektyvesnis sąnaudų požiūriu, nes nereikėtų papildomos įrangos ir sistemų.
Tačiau automobilių gamintojai dažnai yra konservatyvūs su savo vidinėmis sistemomis, matyt, dėl saugumo“, – aiškina konkurso „Lietuvos metų komercinis automobilis“ komisijos narys ir „Ad Rem Transport“ direktorius Antanas Šimelis.
Naujokai mąsto kitaip
Šviežio oro gūsį dažniausiai į rinką atneša naujokai, o komercinių furgonų pasaulyje naują požiūrį į technologijas demonstruoja čia debiutuojanti „Kia“ su visiškai elektriniu modeliu PV5, kuris, kaip skelbia pats gamintojas, turi platformą, apimančią daugiau nei tik automobilį. Ši platforma orientuota į technologinę integraciją su verslo sistemomis.
Didžiausia naujovė šioje srityje – „Android Automotive OS“ programinės įrangos pagrindu sukurta informacijos ir pramogų sistema, atvira išorinėms programoms. Tai leidžia atsisakyti papildomų įrenginių ir verslui aktualias programas įdiegti tiesiai į automobilį, o vairuotojas galės naudotis informacija patogiai suprojektuotame 12,9 colio įstrižainės pagrindiniame ekrane.
Kita lengvuosiuose automobiliuose išbandyta ir komerciniame transporte praplėsta korėjiečių naudojama funkcija – skaitmeninis raktas, leisiantis transporto parko valdytojams lengviau skirstyti automobilius vairuotojams. PV5 įdiegta sistema – jau antrosios kartos: automobilį atrakinti ir užvesti galima išmaniuoju telefonu arba išmaniuoju laikrodžiu. Automobilių parko valdytojai ar vadybininkai kompiuteriu arba telefonu darbuotojams gali suteikti virtualų raktą ir jį panaikinti – iš rankų į rankas perduodamo fizinio rakto poreikio nebelieka.
„Verslui taip pat svarbu matyti važiavimo duomenis, analizuoti juos ir priimti sprendimus. Pavyzdžiui, tai svarbu technikos priežiūrai, nes ne visi vairuotojai vairuoja vienodai, automobiliai dėvisi, telemetrija leidžia juos kontroliuoti arba geriau suprasti, kaip jie veikia, iš anksto planuoti aptarnavimus“, – dėsto A. Šimelis.
Ateities technologijos – tik su elektros pavara
Į naują segmentą žengianti Pietų Korėjos gamintoja susitelkė į ateitį, tad komercinius automobilius gamins tik ant visiškai elektrinės platformos. Tai reiškia, kad verslas, ieškodamas modelių su dyzeliniais varikliais, turės likti prie seno tipo modelių, turinčių labiau ribotas technologines galimybes.
Savo ruožtu „Kia“ elektromobilių platforma leis jiems būti konkurencingiems tarp kitų elektra varomų modelių, kurie dažniausiai pagaminti ant įprastų furgonų kėbulų. Tikslingai išdėliota elektros bazė leidžia turėti žemiau esančias grindis. Pavyzdžiui, PV5 įkrovimo aukštis siekia vos 399 mm. O aukštesnis stogas leidžia viduje vaikščioti visiškai išsitiesus.
Taip pat, dėl elektromobilio konstrukcijos ypatybių, toliau į priekį nustumta vairuotojo kabina leidžia daugiau erdvės skirti kroviniams arba keleivių vietoms: 4,5 m ilgio nesiekianti standartinė PV5 versija turi beveik 3 m ilgio ratų bazę. Palyginimui, net pusmetriu ilgesnio „Ford E-Transit Custom“ ratų bazė siekia 3,1 m – kaip ir vidaus degimo varikliu varomos versijos, nes šis modelis nebuvo konstruotas išskirtinai elektrinei pavarai.
Tad nors su „Kia PV5“ rinkoje varžysis elektra varomi „Ford E-Transit Custom“ ar „Toyota Proace Electric“, vieninteliu tiesioginiu konkurentu galima laikyti kitą grynakraujį elektromobilį „Volkswagen ID. Buzz Cargo“, tačiau jo technologijos kol kas neskelbiamos. „Renault“ netrukus pristatys naujos kartos „E-Traffic“ modelį, kuris taip pat bus orientuotas į technologijas ir turės „Android Automotive OS“ ekosistemą.
Savo ruožtu, pasikonsultavusi su verslo atstovais, „Kia“ taip pat siūlys pirkėjams atsisakyti keleivio sėdynės, jos vietoje praplėsti krovinių erdvę, taip pat sudarys galimybę vairuotojui lengvai patekti į krovinių skyrių tiesiai nuo vairuotojo sėdynės, neišlipant į lauką. Be to, elektros pavara atrakina ir visiškai naujas galimybes: V2L technologija leis elektromobilį naudoti kaip energijos šaltinį, nes jis iš baterijos 220 V srove galės maitinti išorinius įrenginius.
„Pervežimų versle ši funkcija nebus labai naudinga, nes automobiliai visą energiją išnaudoja darbui. Manau, ji gali sudominti amatininkus, galbūt ūkininkus, elektros tinklų prižiūrėtojus ar kitus, kurių darbai yra nutolę nuo kištukinio lizdo“, – įžvalgomis dalijasi ne vieną elektromobilį savo įmonės parke turintis A. Šimelis.
