Elektronika.lt
 2026 m. birželio 12 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 12 d. 08:28
„Logitech“ pristato „Spotlight 2“ – pažangų prezentacijų pultelį
Birželio 11 d. 18:34
Laimėk sekmadienį, parduok pirmadienį: kaip pasaulio motociklų čempionato inovacijos atkeliauja į gatves
Birželio 11 d. 16:43
Sukčiai socialiniuose tinkluose taikosi ir į vaikus: ką svarbu žinoti tėvams?
Birželio 11 d. 14:41
Negavote pranešimo apie audrą? Atsakė, kaip įjungti perspėjimus „iPhone“ ir „Android“
Birželio 11 d. 12:22
Naujausias tyrimas: tik 5 proc. lietuvių yra ir apmokyti, ir dirba pagal aiškias DI taisykles
Birželio 11 d. 10:41
Nors telefono numeriai su įdomia kombinacija vilioja žmones, įspėja – ne visi pasiūlymai saugūs
Birželio 11 d. 08:34
Darbo grafikų sudarymas pamaininiame darbe: kaip išvengti klaidų?
Birželio 10 d. 18:34
Smulkus verslas – lengvas grobis sukčiams? Kaip sumažinti riziką
Birželio 10 d. 16:41
Skaitmeninis suverenitetas DI amžiuje: kodėl Lietuvai neužtenka vien naudotis užsienio technologijomis?
Birželio 10 d. 14:26
„Apple“ pristatė spartesnę „iOS 27“
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Tvirčiausias pirmųjų žvaigždžių signalas

Publikuota: 2026-04-26 09:16
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Pačios pirmosios Visatos žvaigždės gimė iš gryno vandenilio ir helio, prieš atsirandant sunkesniems elementams. Teorija prognozuoja, kad šią vadinamąją III populiaciją sudarė itin masyvios ir karštos žvaigždės. Jos degė tik kelis milijonus metų ir sprogo supernovomis, paskleisdamos pirmuosius anglies, deguonies ir geležies atomus, iš kurių formavosi antroji žvaigždžių karta. Tačiau tiesiogiai šių žvaigždžių dar niekas nėra stebėjęs.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Dabar dvi tyrėjų komandos, naudodamos James Webb teleskopo „NIRSpec“ spektrografą, pateikė iki šiol įtikinamiausius tokių žvaigždžių buvimo įrodymus. Jų taikinys, pavadintas Hebe, yra mažas galaktikos GN-z11 kompanionas, nutolęs vos trijų kiloparsekų atstumu. GN-z11 yra viena ryškiausių žinomų ankstyvosios Visatos galaktikų, egzistavusi vos 400 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

Viena komanda aukštos skyros spektroskopiniais stebėjimais patvirtino anksčiau preliminariai aptiktą jonizuoto helio (HeII) emisijos liniją. Ją sužadinti gali tik labai energinga spinduliuotė, kurią gali sukelti tik itin karštos jaunos žvaigždės. Spinduliuotė susideda iš dviejų komponentų, kurie juda šiek tiek skirtingais greičiais. Kiek anksčiau toje pačioje vietoje aptikta ir vienos vandenilio spektro linijos spinduliuotė. Tuo tarpu sunkesnių cheminių elementų linijų Hebėje neaptikta.

Kita komanda, naudodami teorinius modelius, parodė, kad jei galaktikoje III populiacijos žvaigždės sudarytų mažiau nei pusę visos žvaigždžių masės, turėtume matyti sunkesnių elementų spinduliuotės požymių. Taip pat jie nustatė, kad helio ir vandenilio linijų stiprumo santykis rodo, jog žvaigždės buvo santykinai masyvios: daugumos žvaigždžių masės siekia 10-100 Saulės masių. Tokius skaičius prognozuoja ir pirmųjų žvaigždžių teoriniai modeliai. Tuo tarpu šiandieninėje Visatoje vidutinė žvaigždžių masė yra apie vieną Saulės masę.

Jei šie rezultatai bus patvirtinti tolesniais stebėjimais, tai bus tiesioginis langas į epochą, kai Visatoje sužibo pirmoji šviesa.

Tyrimo rezultatai „arXiv“: aptikimas, žvaigždžių masės modeliai.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Jupiteris reliatyvistiškai greitina elektronus

Naujame tyrime, remiantis NASA „Juno“ zondo duomenimis iš Jupiterio aplinkos, pateikiamas pirmas tiesioginis reliatyvistinio elektronų greitinimo prie planetinės smūginės bangos įrodymas.

Kosminių audrų… sustabdymas?

Geomagnetinės audros, kurias sukelia Saulės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai, gali sutrikdyti palydovus, GPS sistemas ir elektros tinklus Žemėje. Iki šiol žmonija galėjo tik prognozuoti kosmines audras ir stebėti jų pasekmes. Tačiau dabar mokslininkai pasiūlė visiškai naują paradigmą – aktyviai trumpam sustiprinti Žemės magnetosferą, kad ji atstumtų audras.

Aplinka galaktikoms svarbi nuo seniai

Šiandieninėje Visatoje galaktikos spiečiuose atrodo kitaip nei izoliuotos – jos masyvesnės, lėčiau formuoja žvaigždes ir dažniau yra elipsinės. Tačiau nuo kada aplinka pradėjo daryti tokią įtaką?

2026 m. birželis
2026-06-05 09:37
Pirmoji lietuvė: prof. dr. Ieva Plikusienė pelnė prestižinę europinę André Mischke Mokslo ir politikos premiją
2026-06-04 09:12
Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis
2026-06-03 17:18
Mangano žiedas atskleidžia Marso vandenyno istoriją
2026-06-02 19:47
Saulės rykliai šildo vėją
2026 m. gegužė
2026-05-31 12:20
Pasislėpę kvazarai stipriai pučia dujas
2026-05-30 13:26
Paukščių Tako disko perkrovimas
2026-05-29 07:16
Tiesiogiai aptikta tarpžvaigždinė turbulencija
2026-05-28 10:14
Tipinės uolinės egzoplanetos – veneriškos
2026-05-27 09:25
Europos geizeriai – tik triukšmas?
2026-05-26 17:07
Saulės aktyvumas greitina kosminių šiukšlių nukritimą
2026-05-25 07:15
13 milijardų metų Visatos struktūrų erdvėlapis
2026-05-24 13:26
Juodosios skylės, aplenkusios savo galaktikas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama