Prieš porą dešimtmečių, kai skaitmeniniai modeliai pažengė tiek, kad tapo įmanoma sekti galaktikų evoliuciją per milijardus metų, pastebėti keli ryškūs neatitikimai tarp teorinių modelių ir realybės. Vienas jų – masyviausios tikros galaktikos turi gerokai mažiau žvaigždžių, nei sumodeliuotos. Netrukus atrastas ir tikėtinas veiksnys, slopinantis žvaigždėdarą: aktyvūs galaktikų branduoliai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Aplink supermasyvias juodąsias skyles susikaupusi medžiaga sudaro akrecinį diską, kuris veikia ne tik švyti, bet ir pučia galingus vėjus, kurie gali iš galaktikos išstumti dujas, reikalingas naujoms žvaigždėms. Dabar astronomai pateikia detaliausią tokių vėjų vaizdą ir parodo, kad jie yra įvairialypiai ir sparčiai kinta.
Stebėjimams panaudota kosminė rentgeno observatorija XRISM, pradėjusi darbą 2024 metų rudenį. Ji pasižymi maždaug 10 kartų geresne energijos skyra nei pirmtakai. Tyrėjai nukreipė ją į NGC 4151 – ryškią aktyvią galaktiką maždaug 15 megaparsekų atstumu. Aktyvių branduolių vėjai paprastai aptinkami pagal ypatingai stipriai jonizuotos geležies atomų sugertį, vadinamą K spektro liniją arba juostą. NGC 4151 šią juostą pavyko sudalinti net į šešis komponentus.
Juos sudaro vidutinio, 100-1000 km/s greičio „šiltieji sugertukai“, tūkstančių km/s greičio vėjai ir dešimčių tūkstančių km/s greičio ultragreiti vėjai. Kiekvieno komponento savybės kinta dienų-savaičių laikotarpiu; tai patvirtina, kad vėjas yra nelygus ir netolygus ir greičiausiai neturi ašinės simetrijos. Dviejų ultragreitų komponenčių kinetinė galia pakankama, kad išpūstų dujas iš galaktikos ir sustabdytų žvaigždėdarą.
Vėjų savybės dera su vadinamuoju magnetiniu išcentriniu varymu; panašus procesas paleidžia ir Saulės žybsnius. Taip pat pastebėta, kad vėjų savybės dera su bendru rentgeno spinduliuotės spektru: stipriausi jie tada, kai rentgeno spinduliuotė “kieta” (turi santykinai daug aukštos energijos fotonų), bet blausi, ir pasirodo ne trumpalaikių rentgeno žybsnių metu, o maždaug po trijų valandų. Tai pirmas kartas, kai rentgeno spinduliuotės pokyčiai tiesiogiai susieti su vėjais.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal Letters“.
Paieška archyve
