Telekomunikacijų sektorius šiandien stovi ant dar vienos technologinės revoliucijos slenksčio – masinio kvantinės kompiuterijos naudojimo etapo. Ji jau testuojama mokslo ir pramonės srityse, o jos komercializacija, kurią spartina technologijų milžinės, taps sparčios pažangos katalizatoriumi.
Telekomunikacijų sektorius šiandien stovi ant dar vienos technologinės revoliucijos slenksčio – masinio kvantinės kompiuterijos naudojimo etapo. Ji jau testuojama mokslo ir pramonės srityse, o jos komercializacija, kurią spartina technologijų milžinės, taps sparčios pažangos katalizatoriumi. Ramūnas Mikalauskas, „Telia“ radijo tinklo vadovas, tikina, kad šiam šuoliui paruošti reikia telekomunikacijų tinklus, šviesolaidžio infrastruktūrą ir ateities saugumo sprendimus.
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
Kvantinė kompiuterija – tai technologija, kuri itin sudėtingas užduotis sprendžia atomo lygmenyje, pasitelkdama ne tradicinius skaitmeninius bitus, o kvantinės fizikos dėsnius. Paprastai tariant, kvantinė kompiuterija padės akimirksniu išspręsti užduotis, kurios dabartiniams kompiuteriams užtruktų tūkstančius metų.
„Kvantiniai kompiuteriai spręs problemas, kurios šiandien yra „neįkandamos“, pavyzdžiui, kurs naujo tipo baterijas ar atras vaistus nuo ilgai neišgydomų ligų. Tuo pačiu tai reiškia, kad jam bus lygiai taip pat lengvai įveikiami ir dabar egzistuojantys saugumo kodai, kurie saugo duomenis, pavyzdžiui, banko prisijungimus, slaptažodžius ir kitą jautrią informaciją“, – sakė R. Mikalauskas.
Dabartiniai kompiuteriai informaciją apdoroja nuosekliai, atlikdami skaičiavimus žingsnis po žingsnio. Todėl spręsdami itin sudėtingas užduotis užtrunka daug laiko ir reikalauja milžiniškų resursų.
Kvantinė kompiuterija nuo šiandieninės skirsis fundamentaliai – joje informacija perduodama mažomis porcijomis arba kvantais. Kvantinė kompiuterija leidžia vienu metu nagrinėti daugybę galimų sprendimų ir iš jų akimirksniu išrinkti optimaliausią alternatyvą. „Būtent ši savybė atveria naujas galimybes saugumo srityje“, – pabrėžė R. Mikalauskas.
Saugumas prasideda tinkle
Kvantinė kompiuteriją savo infrastruktūroje jau naudoja „Google“, „Amazon“, IBM ir kitos technologijų milžinės. Pavyzdžiui, „Google“ pademonstravo vadinamąjį „kvantinį pranašumą“, kai jų procesorius „Sycamore“ vos per kelias minutes išsprendė problemą, kurią galingiausias pasaulio superkompiuteris narpliotų tūkstančius metų.
Tiesa, šią technologiją vartotojai kol kas gali „pajusti“ tik ribotai, per tokias platformas kaip „AWS Braket“, „Google Azure Quantum“ ar „IBM Quantum Experience“, leidžiančias eksperimentuoti su tikrais kvantiniais procesoriais debesijoje. vantinė technologija yra itin „lepi“. Kad veiktų, kvantiniams procesoriams reikalinga aplinka, šaltesnė už atvirą kosmosą (artima absoliučiam nuliui, –273 °C), ir visiška apsauga nuo bet kokių išorinio pasaulio trikdžių, pavyzdžiui, elektromagnetinių bangų.
Kvantinės kompiuterijos plėtojimą ir diegimą, kaip vieną iš strateginių sričių, didinančių Europos konkurencingumą ir saugumą, įsivardijo ir Europos Sąjunga. Tinklą Lietuvoje apsaugančios technologijos, jau dabar integruojamos į plačiausiai Lietuvą padengusio „Telia“ šviesolaidžio tinklus ir kritinę infrastruktūrą, kad saugumas neatsiliktų nuo sparčiai augančių technologinių galimybių.
„Kvantiniai kompiuteriai automatiškai daug greičiau gebės apdoroti informaciją ir tokiu būdu atsiras galimybė nulaužti dabar naudojamus šifravimo raktus. Dėl to ateityje, kad duomenys ne tik greičiau judėtų, bet ir būtų apsaugoti nuo kvantinių programišių, įmonės pačios turės naudoti kvantinius kompiuterius ir jų šifravimo kodus“ – paaiškino tinklo vadovas.
Mobilieji tinklai ir šviesolaidis taps šios revoliucijos ašimi: būtent optinė infrastruktūra leis perduoti kvantinius duomenis, o mobilieji tinklai kurs paslaugas, paremtas naujomis galimybėmis. Tačiau tai nereiškia, kad su draugais ar artimaisiais kalbėsime „kvantiniu mobiliuoju ryšiu“.
„Nors ateityje visų mūsų duomenys bus apsaugoti kvantiniais saugumo raktais, tai nereiškia, kad pats mobilusis ryšys veiks kvantiniu principu. Ryšys tarp jūsų telefono ir bokšto visada keliaus radijo bangomis. Tačiau svarbiausia dalis vyksta giliau – visi duomenys iš mobiliojo ir fiksuotojo tinklo suplaukia į šviesolaidinę magistralę“, – skirtumas įvardijo „Telia“ radijo tinklo vadovas.
Kvantinės technologijos bus diegiamos operatoriaus šviesolaidžio tinkle, kad apsaugotų kritinę infrastruktūrą ir duomenis, tačiau pačio mobiliojo ryšio prigimties jos nepakeis. Tai reiškia, kad nors ir toliau naudosime telefonus kaip įpratę, mūsų duomenys per Lietuvą keliaus dar saugiau.
Investuoja į Lietuvos ryšio ateitį
Ruošiantis kvantinės kompiuterijos erai, šiemet „Telia“ pradėjo nacionalinio šviesolaidžio interneto tinklo atnaujinimą, kuris iki rekordinių 600Gb/s padidins duomenų perdavimo spartą. Apie 1 mln. eurų vertės investicija į naujus kabelius po žeme suteiks būtinus pajėgumus augančiam klientų duomenų vartojimui, tinklo kibernetinio atsparumo didinimui bei naujos kartos paslaugoms.
„Tai yra investicija į visos Lietuvos ryšio ateitį – nuo greitaveikos iki pralaidumo, iki kibernetinio saugumo. Šiandien klojame tvirtą pagrindą, kad nauja infrastruktūra tarnautų 20–30 metų. Atnaujinti magistralės ruožai turės rezervą praleisti daug daugiau duomenų, o tai reiškia, kad Lietuva bus pasiruošusi technologijas, kurios aptarnaus ateinančius naujos kartos verslus ir sektorius“, - pasakojo R. Mikalauskas.
Šiame etape atnaujinamas ryšio tinklas Lietuvoje, jungiantis didžiuosius miestus. Nors jis tiesiogiai nedidina greičio konkrečiam vartotojui, šis atnaujinimas sukuria pajėgumų rezervą spartesnėms paslaugoms ir naujos kartos kompiuterijai. Būtent dėl to projektas yra vienodai svarbus ir mobiliojo, ir fiksuotojo ryšio klientams, kadangi šviesolaidžio tinklo magistrale keliauja absoliučiai visi duomenys.
